TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar valstybė bejėgė prieš savo įstatymus?

2006 09 18 0:00

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Vilniuje susirinkusi Teisėjų taryba pasisakė už esamą teisėjų skyrimo tvarką Lietuvoje.

Ši galinga Lietuvos teismų savivaldos institucija, pavaldi tik Visuotiniam teisėjų susirinkimui, praleido progą žengti žingsnį reformos kryptimi, nepaisydama jos narių kalbų apie būtinumą stiprinti gilioje duobėje esantį visuomenės pasitikėjimą teismine valdžia.

Skaudu ir tai, kad Teisėjų taryba taip pasielgė Lietuvos Respublikos prezidento prašoma.

Savo posėdyje Taryba pritarė 11 iš 12 Valdo Adamkaus teiktų kandidatų į apylinkių teismų pirmininkus. Pretendentų sąraše buvo Danguolė Šuminaitė, pirmininkaujanti Širvintų rajono apylinkės teismui nuo 1982 m., Nijolė Stepanavičienė, vadovaujanti apylinkės teismui Zarasuose nuo 1987 m. ir 7 kiti teisėjai, pirmininkaujantys savo apylinkių teismams 11-14 metų.

Tik 3 kandidatai savo pareigas eina ketverius arba mažiau metų. Be to, šių metų birželį 9 iš 12 kandidatų buvo prezidento teikimu atleisti iš pareigų, nes baigėsi jų paskyrimo laikas. Išėję jie vėl kandidatavo į savo senus postus.

Taigi pretendentais vėl tapo tie patys buvę pirmininkai. Dvylikoje Lietuvos rajonų neatsirado nė vieno kito pretendento. Tarsi nebūtų norinčiųjų eiti daug galių turinčias pirmininko pareigas, tarsi nedomintų iki 1000 litų per mėnesį (atsižvelgiant į stažą) papildomas atlyginimas, tarsi nė motais proga kopti teisėjo karjeros laiptais.

Posėdžio metu buvę ir būsimi pirmininkai dėstė įvairias priežastis: girdi, vieni teisėjai pareiškė nesidomį administracinėmis pareigomis, kiti sakė biją tokio darbo, kai kurių teisėjų stažas per mažas, kitiems pensija artėja, kiti paprasčiausiai nieko nepaaiškino.

Prezidento Adamkaus štabo narys Česlovas Atkočaitis, kuris pataria šalies vadovui teismų klausimais, dar pridūrė - juk nepaskirsi prieš savo valią pirmininko. Be to, visus paskyrimus leidžia įstatymas. Pasikeitus įstatymui, keisis ir teisėjų skyrimo tvarka.

Kitokias priežastis mato buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas advokatas Valentinas Mikelėnas. Anot jo, paprasčiausiai nepatartina konkuruoti su savo viršininku: "Kas lauktų išsišokėlio, jeigu jo kandidatūra Teisėjų taryboje būtų atmesta? Kaip jis toliau galėtų dirbti su savo viršininku?"

Mat pagal dabartinę tvarką į apylinkės teismo pirmininkus gali kandidatuoti tik joje dirbantis teisėjas. Prezidento teiktame naujame Teismų įstatymo projekte numatyta leisti skirti iš vienos apylinkės į kitą.

Problema nėra nauja. Ji atsirado tada, kai buvo įkurti apylinkių teismai. Ir to, kas nutiko praėjusį penktadienį Teisėjų tarybos posėdyje, buvo galima tikėtis.

Todėl taip apmaudu buvo klausytis Teisėjų tarybos pirmininkės Laimos Garnelienės pro forma užduotų tų pačių trumpų klausimų daugumai pretendentų: kaip sekasi dirbti ir kodėl niekas nekandidatavo į jūsų pareigas. Daugumą atsakymų - taip pat itin lakoniškų - galima buvo nuspėti net nenuvykus į posėdį: sekasi neblogai, didesnių nusiskundimų nėra; reikėtų paklausti pačių teisėjų, kodėl niekas nekandidatavo. Taip toliau ir panašiai.

Taip kalbėjo ir teisėja Šuminaitė (paskirta 1982 m.). Anot jos, "didelių problemų nebuvo", "su kolektyvu sutariame", "turiu patyrimo", "niekas kitas (pirmininko posto) nesiekia".

Apmaudu buvo stebėti ir Atkočaičio retorinius rankų skėstelėjimus, girdi, nieko nepadarysi, kad niekas nekandidatuoja. Išvada - pasaulyje visi lygūs prieš įstatymą, o Lietuvoje prieš įstatymą visi vienodai bejėgiai, įskaitant valstybę.

Visai neseniai, rugpjūčio 30 dieną, susitikęs su Piliečių santalkos atstovais, Adamkus ryžtingu, netgi griežtu tonu kalbėjo apie nepatenkinamą teismų padėtį Lietuvoje ir būtinumą ją keisti. Patarėjų, įskaitant Atkočaitį, akivaizdoje jis ragino Santalką ne vien žodžiais, bet darbais parodyti savo rūpestį valstybe.

Tačiau teikdamas pavardę asmens, kuris teismui pirmininkauja beveik ketvirtį amžiaus - nuo tada, kai ši institucija buvo sovietinės okupacijos įrankis, prezidentas pasirinko lengviausią kelią: absoliučiai nieko nedaryti. Jo pavyzdžiu pasekė ir Teisėjų taryba.

Vienas Tarybos narys net ir per svarstymą pareiškė - nesama nepakeičiamų žmonių, bet dabartinis vieno rajono apylinkės teismo pirmininkas esą labai profesionalus, turįs ilgametę patirtį ir "niekas jo neperspjaus".

Akivaizdu, kad šis asmuo, kaip ir savo pareigas dešimtmečius einantys apylinkių teismų pirmininkai, net nesuvokia, kam reikalinga rotacija. Jie nemato arba nenori matyti, kad ydinga leisti tam pačiam žmogui, nežiūrint jo kompetencijos, metai iš metų skirstyti bylas ir atlikti kitus administracinius veiksmus, nuo kurių priklauso teisingumas ir kitų teisėjų darbas. Nemato arba nenori matyti, kad nusistovėję, kai kur dar nuo sovietinės okupacijos laikų santykiai sudaro puikią terpę korupcijai.

Posėdyje buvo užsiminta apie Seimui pateiktą Teismų įstatymo projektą. Pasidžiaugta, jog padėtis keisis, kai jis bus priimtas. Gal per anksti daryti išvadas. Neaišku, kaip Seimas jį pataisys, nežinia, kada bus priimtas.

Tačiau net ir pagal esamą tvarką prezidentas galėjo veikti. Jis paprasčiausiai galėjo Teisėjų tarybai nesiūlyti kandidatų į apylinkių teismų pirmininkus, išbuvusių pareigose, tarkime, daugiau nei 10 metų. Arba siūlyti pareigas eiti laikinai.

Teisėjų taryba, atsižvelgdama į tas pačias aplinkybes, penktadienį galėjo patarti prezidentui neskirti ilgai savo vietose užsibuvusių pirmininkų. Pagal įstatymą, gavęs neigiamą išvadą, prezidentas net ir norėdamas negalėtų skirti.

Galiausiai ir dabar, sulaukęs teigiamo Teisėjų tarybos atsakymo dėl kurio nors kandidato, prezidentas neprivalo to asmens skirti.

Toks žingsnis sukeltų nepatogumų, reikėtų skubiai veikti, kad apylinkių teismai neliktų be pirmininkų. Tačiau tai būtų aiškus signalas teisėjų korpusui - ruoškitės pokyčiams, ir plačiajai visuomenei - savo vietose užsisėdėję teisėjai nebus amžinai skiriami pirmininkais.

Gali būti ir kitų priemonių, pavyzdžiui, skubos tvarka priimti įstatymo pataisą, leidžiančią išimties tvarka skirti pirmininką iš kitos apylinkės. Be to, Teisėjų taryba arba Prezidentūra galėtų iš esmės pasidomėti, kodėl neatsirado nė vieno naujo kandidato į teismų pirmininkus.

Būtina atkreipti išskirtinį dėmesį į apylinkės teismus - jų Lietuvoje yra 54, jie sudaro itin svarbią teisingumo vykdymo grandį mūsų valstybėje. Dauguma žmonių, turinčių reikalų su teismine valdžia, pirmiausia bendrauja su pirmos instancijos teismu. Nagrinėdamas baudžiamąsias, civilines, administracinių teisės pažeidimų bylas apylinkės teismas lemia esminius dalykus - žmonių ir jų turto likimą.

Deja, susidarė vaizdas, kad dėmesys praėjusį penktadienį buvo iš reikalo, o ne iš esmės. Atrodo, mažai kas pasikeitė nuo tada, kai šių metų pavasarį Teisėjų tarybos posėdžiai tapo atviri, nuo tada, kai liepos mėnesį pirmininke išrinkta Garnelienė.

Šis posėdis vyko ramiai - riedėjo kaip ant pateptų ratų. Matyt, Teisėjų tarybai galioja 19-ajame amžiuje išsakyta prancūzo žurnalisto ir romanisto Alphonse'o Karro mintis: "kuo daugiau reikalai keičiasi, tuo labiau jie išlieka tokie patys" (Plus ca change, plus c'est la meme chose).

Deja, belieka pritarti: "Oui, oui".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"