TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar valstybės tarnyba dar tarnauja valstybei?

2016 08 12 6:00

Tenka pripažinti, kad vis dažniau kyla klausimas, ar valstybės tarnyba Lietuvoje iš tiesų tarnauja valstybei ir jos žmonėms. O gal ji tarnauja daug kam, bet ne pačiai valstybei ir jos žmonėms? Tiksliau, dažnai tarnaujama konkretiems žmonėms, pažeidžiant kitų žmonių teisėtus lūkesčius.

Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnyje, kuriame pateikiamas valstybės tarnautojo priesaikos tekstas, įrašyti tokie žodžiai: „...prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai ir jos žmonėms, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti valstybės tarnautojo pareigas.“ To paties įstatymo 20 straipsnyje nurodomos ir valstybės tarnautojo pareigos bei pažymima, kad valstybės tarnautojai privalo „būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai“ bei „nešališkai tarnauti žmonėms“. Galima cituoti ir daugiau įstatyme numatytų pareigų, kuriose akcentuojami ir etikos, kompetencijos, sąžiningumo klausimai. Tačiau šio įstatymo veikimu ir tuo, kad juo vadovaujamasi, tenka gerokai suabejoti žvelgiant į vis naujas iškylančias istorijas, nes jos meta šešėlį ir visai valstybės tarnybai, kartu ir tiems, kurie dirba sąžiningai ir tinkamai.

Pastaroji istorija, kai visi trauko pečiais ir negali atleisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo, atrodo tragikomiškai. Politikai, o kartu ir VMVT vadovas tempia gumą ir vengia atsakomybės. Žemės ūkio ministrė, kaip jau tapo įprasta, užima poziciją „aš čia ne prie ko“ ir nuolat kartoja, kad jos funkcija – išleisti vadovą atostogų. Tai ji, beje, ir padarė. Tačiau tai nestebina. Jos darbo praktikoje jau tapo įprasta, kad, susiklosčius nemaloniai situacijai, ji iškart išleidžia įtarimų sulaukusį asmenį atostogauti. Šiaip jau atostogas lyg ir reikėtų užsitarnauti tinkamai atliktu darbu, o ne kilus įtarimams, pasižymėjus tokiais „žygdarbiais“. Ir, žinoma, ministrė visai nekalba, kad pagal VMVT veiklos nuostatus žėmės ūkio ministras ir strateginius veiklos planus tvirtina, o vadovas yra atsakingas ir atskaitingas ne tik Vyriausybei, bet ir žemės ūkio ministrui. Taip pat vadovas ne tik Vyriausybės, bet ir žemės ūkio ministro reikalavimu atsiskaito už savo veiklą. Bet vis tiek ministrė čia „yra ne prie ko“.

Ir atrodo, jog politikams vis neužtenka istorijų ir apie „auksinius miltus“, ir kosmines valstybės pastatų remonto darbų kainas, kad būtų suvokta, jog situacija, kai valstybės įstaigos veikia prieš pačią valstybę, švaisto mokesčių mokėtojų pinigus, yra tiesiog pragaištinga ir reikalauja priimti radikalius sprendimus. Tačiau ir politikai turbūt ne visada suinteresuoti nepriklausoma ir efektyvia valstybės tarnyba, kurios nepastumdysi vos tik paprašius juos remiančiam verslui.

Deja, VMVT vadovo atveju net premjeras, regis, mažai ką gali. Nors tai jau nestebina. Jis net su VMVT vadovu susisiekti negali, kai reikia, mat šis atsako į skambučius tik tuomet, kai jam patogu! Apie kokį dar valstybės valdymą ir atskaitingumą galima kalbėti... Atrodo, kad niekas jau nesigilina, kas yra valstybės tarnyba ir kam turi būti tarnaujama.

Beje, politikai irgi pamiršta atstovavimą rinkėjų interesams. Paradoksalu, tačiau situacijų, kurias būtų galima apibrėžti kaip „valstybės tarnyba prieš valstybę ir visuomenės interesus“, vis daugėja. Kai kurie valstybės tarnautojai, ypač einantys vadovaujamas pareigas, akivaizdžiai pamiršo, kieno interesams jie turi atstovauti.

O jie dažnai atstovauja savo asmeniniams, giminaičių ar draugų interesams. Deja, nepotizmas tapo paplitusiu reiškiniu, visur kyšo partijų ir politikų ausys. Čia ir verta pažymėti dar vieną svarbų aspektą, susijusį, su valstybės tarnyba. Valstybės tarnybos įstatyme aiškiai apibrėžta, kad „valstybės tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo ir karjeros principais“. Tačiau būtent politinio neutralumo principo neretai nepaisoma. Politikai bando paveikti ir valstybės institucijas, kai paprašo juos remiantis verslas. O neretai tiek paskyrimai į valstybės tarnybą, tiek atleidimai nulemti vadovaujantis lojalumo konkrečiai politinei partijai, o ne profesionalumo kriterijais.

Beje, būtent žemės ūkio ministro teikimu VMVT vadovą priima ir atleidžia Vyriausybė. Tačiau prisiminkime, kad ministrė „čia ne prie ko“, esą ji neprivalo domėtis, kaip veikia įstaiga, kurios strateginius planus pati tvirtina ir kurios metiniai veiklos planai su ja derinami.

Paradoksalu, bet Lietuvoje daugiausia gali teisėsaugos institucijos. Specialiųjų tyrimų tarnyba aktyvi ir rinkimų kampanijos dalyvė, mat nuo jos priklauso ne vienos partijos likimas, ir galiausiai ji bei Generalinė prokuratūra dabar gali padaryti tai, nuo ko priklausys, ar valstybės įstaigoms vadovaujantys asmenys nesijaus nebaudžiami ir nekontroliuojami.

Tačiau kiek galime būti tikri, kad teisėsaugos institucijos yra nepriklausomos. Tai taip pat kelia daug abejonių. Taip ir sukasi užburtas ratas tarp politikų, verslo, valstybės institucijų. Tad atrodo, kad efektyvaus valstybės institucijų valdymo ir kontrolės mechanizmo bei valstybės tarnybos, dirbančios valstybei ir visiems jos žmonėms, dar reikės palaukti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"