TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar vėl bus "perkraunami" santykiai su Maskva?

2014 04 02 6:00

Vakarai žada bausti Rusiją už Krymo okupavimą ir aneksiją. Toks akivaizdus tarptautinės teisės normų pažeidimas negali būti ignoruojamas, Kremliui turi būti aiškiai parodyta, kad šie veiksmai turi realias pasekmes. Bet ar Vakarai ištesės pažadą, ar Vladimiras Putinas bus priverstas elgtis kitaip?

Retoriniai Vakarų išpuoliai, ko gero, buvo kovingesni, negu V.Putinas tikėjosi, pavyzdžiui, greitas sprendimas išmesti Rusiją iš G-8 šalių grupės. Negalėjo jo džiuginti Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija, kuria Rusija smerkiama dėl Krymo aneksijos ir nepripažįstamas referendumo dėl pusiasalio atsiskyrimo teisėtumas. Už rezoliuciją balsavo 100 narių, susilaikė 58, prieš buvo 11. Bet V.Putinas gali guostis, kad Brazilija, Indija, Kinija (jos kartu su Rusija ir Pietų Afrikos Respublika sudaro BRICS valstybių grupę) paskelbė pareiškimą, kuriame nepritariama sankcijų bei kontrsankcijų taikymui ir pabrėžiama, kad politinis dialogas yra geriausias būdas išspręsti Ukrainos krizę. Jos dar kritikavo siūlymą neleisti Rusijai dalyvauti G-20 šalių aukščiausio lygio susitikime Australijoje lapkričio mėnesį.

V.Putinas turi pagrindo tikėtis, kad JAV ir Europos Sąjungos (ES) sankcijos nebus itin griežtos ir ilgai netruks. JAV prezidento Baracko Obamos kritikai tvirtina, kad V.Putinas ryžosi aneksuoti Krymą, nes laiko B.Obamą silpnu prezidentu, kuris negeba veiksmingai reaguoti į iššūkius. Istorija rodo, kad nėra tiesioginio ryšio tarp JAV prezidento ryžtingumo ir Rusijos bei Sovietų Sąjungos veiksmų. Kai Kremlius mano, kad jo strateginiai interesai yra pavojuje, jis imasi priemonių jiems užtikrinti, neatsižvelgdamas į tai, kas sėdi Baltuosiuose rūmuose. Prezidentas George'as W.Bushas vykdė agresyvią užsienio politiką - jis pasiuntė JAV karius į Afganistaną ir Iraką, gerokai didino JAV gynybos biudžetą. Bet 2008 metais po trumpo karo Rusija atplėšė Abchaziją ir Pietų Osetiją nuo Gruzijos.

Ronaldas Reaganas buvo vienas ryžtingiausių ir prieš komunistus labiausiai nusiteikusių JAV prezidentų. Bet jis galėjo tik stebėti, kai Maskvos nurodymu 1981 metais Lenkijos valdžia įvedė karinę padėtį ir nuslopino "Solidarumo" profsąjungą. Prezidentas Lyndonas B.Johnsonas pasiuntė pusę milijono karių į Vietnamą, bet nereagavo, kai sovietų šarvuočiai įriedėjo į Čekoslovakiją, kad nuslopintų Prahos pavasarį.

Ne visos Kremliaus avantiūros liko be reakcijos. Po invazijos į Afganistaną Vakarai boikotavo olimpines žaidynes Maskvoje 1980 metais. Tai buvo didelis smūgis Kremliaus pastangoms sukurti normalios valstybės įvaizdį. Bet sovietų kariai tebekariavo Afganistane, kai R.Reaganas pradėjo rimtai derėtis su Sovietų Sąjungos vadovu Michailu Gorbačiovu. Ir gerai, kad jie tarėsi. Galime prisiminti, kad Helsinkio susitarimai buvo pasirašyti praėjus vos septyneriems metams po Prahos pavasario nuslopinimo. Nors buvo nuogąstaujama, kad susitarimai įteisins Maskvos hegemoniją Rytų Europoje, jie buvo naudingesni Vakarams, nes suteikė kitaminčiams sovietų imperijoje teisinį pagrindą reikalauti, kad jų teisės būtų gerbiamos.

Daug kritikos sulaukė vadinamoji perkrovimo (reset) politika. Bet, kaip pažymi ne vienas Vakarų apžvalgininkas, B.Obama nebuvo pirmas JAV prezidentas, kuris siekė gerinti santykius su Maskva. Billas Clintonas mėgino padėti Rusijai išplėtoti savo ūkį ir politinę sistemą. Šis "perkrovimas" baigėsi, kai NATO, nepaisydamas Rusijos protestų ir pažeisdamas tarptautinės teisės normas, puolė Serbiją ir Kosovą. Santykiai buvo "perkrauti" per G.W.Busho prezidentavimą. V.Putinas buvo bene pirmasis užsienio valstybės vadovas, pasiūlęs paramą JAV po rugsėjo 11 dienos išpuolių, o G.W.Bushas didžiavosi įžvelgęs V.Putino sielą. Santykiai ilgainiui atvėso, o galutinį tašką padėjo Rusijos ir Gruzijos karas.

B.Obamos "perkrovimas" nebuvo visiškai bergždžias. Buvo pasirašyta nauja strateginių ginklų apribojimo sutartis. Be Rusijos pritarimo JT nebūtų paskelbusios griežtų sankcijų Iranui. Abiem šalims bendradarbiaujant buvo susitarta dėl Sirijos cheminių ir biologinių ginklų perdavimo ir sunaikinimo. Rusija leido JAV per savo teritoriją siųsti ginklus į Afganistaną.

Tad V.Putinas gali ramiai manyti, kad gana greitai Vakarai nusiramins, vėl bus pradėta bendradarbiauti, nors santykių gerinimas nebus vadinamas "perkrovimu".

ES šalys neturi bendros nuomonės apie sankcijas ir kitas spaudimo priemones. Kol kas didžiausios valstybės nerodo ypatingo entuziazmo dėl griežtesnių ūkio sankcijų ir nuogąstauja, kad jų taikymas ir Rusijos atsakomosios priemonės gerokai pakenktų jų ūkiams, lėtai įveikiantiems recesiją. Įtakingasis Vokietijos ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis penktadienį pareiškė, jog klaidinga manyti, kad yra daug alternatyvių šaltinių, iš kurių Europa galėtų gauti dujų. Tokios pastabos leidžia suprasti, jog Vokietija elgsis atsargiai, juolab kad nemažai šios šalies verslininkų atvirai priešinasi sankcijoms. Pastaruoju metu Prancūzija demonstratyviai tyli, Pietų Europos šalys labiau susirūpinusios dėl įvykių Šiaurės Afrikoje. Rusija ką tik paskolino Vengrijai 10 mlrd. eurų Pakšo atominės jėgainės plėtrai. Be to, V.Putinas gudriai sulošė sutelkdamas karinius dalinius Ukrainos pasienyje. Jų atitraukimas bus vaizduojamas kaip didelė Rusijos nuolaida ir geros valios demonstravimas.

Jei Rusija nepuls Rytų Ukrainos, ji nesulauks griežtų ūkio sankcijų. Bet Krymo aneksavimas neliks be pasekmių. Diplomatiniai kontaktai bus minimalūs, Rusijai bus sunkiau pritraukti užsienio investicijų. Gerokai svarbiau tai, kad NATO šalys bus priverstos sąžiningai savęs klausti, ar tinkamai finansuoja savo gynybą, ir jos imsis konkrečių priemonių Rytų Europos šalių saugumui užtikrinti. Bet griežčiausią sankciją taikys patys ukrainiečiai - nusigręždami nuo Rusijos.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"