TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar vėl galimas karas Donbase?

2015 08 18 6:00

Tai, kas vyko Rytų Ukrainoje šį pusmetį po „Minsko-2“ susitarimo, pasirašyto šių metų vasarį, buvo nei karas, nei taika. Nors kartais nuo artilerijos smūgių žuvo žmonės, buvo sužeistų, vis dėlto ne tiek kaip tada, kai Donbase vyko realus karas. Dabar situacija sparčiai keičiasi. Ar neišvengiama nauja karo banga?

Praėjusią savaitę per vieną parą Kijevo kontroliuojama teritorija apšaudyta net 175 kartus. Tai rekordinis karinių smūgių skaičius po „Minsko-2“ susitarimų. Separatistai tvirtina, kad tai Ukraina apšaudo jų pozicijas ir gyvenamus miestus, o jie tik atsako.

Netrūksta kaltinimų vienų kitiems, kad prie fronto linijos pritraukiamos naujos ginkluotosios pajėgos. Net ir į tuos rajonus, kuriuose pagal „Minsko-2“ susitarimą jų turėjo jau nebūti. Tačiau jeigu Ukraina tas karines pajėgas dislokuoja savo valstybės teritorijoje ir pritraukia iš savo valstybės vidaus karinių rezervų, separatistai karinę paramą ir toliau gauna per Rusijos sieną, kurios iki šiol nekontroliuoja Kijevas.

Šį pusmetį, ypač pavasarį, netrūko spėliojimų, kad nauja karo Rytų Ukrainoje banga neišvengiama. Kai kas net skelbė gegužės datą, kada karo veiksmai turi prasidėti. Atsargiai vertinau tokius spėliojimus. Padėjus ant svarstyklių abiejų šalių interesus tęsti karo veiksmus bei laikytis nors ir abejotinai veikiančių paliaubų, buvo matyti, kad didelį svorį turi ir veiksniai taikos naudai.

Būta tik interesų vykdyti lokalius karo veiksmus, pavyzdžiui, Širokino kaime prie Mariupolio, kuris yra Rytų Ukrainos jūrų vartai per Azovo jūrą. Abi pusės suvokė, kad tas, kas kontroliuoja Širokino aukštumas, iš principo turi raktą ir į Mariupolį.

Netrūko ir kitų karinių susidūrimų taškų: Peskų, Avdejevkos gyvenvietės už buvusio Donecko oro uosto, jas užėmus atsivertų kelias separatistams eiti iki pat administracinės ribos su kitomis Ukrainos sritimis. Separatistai būtent ją mato norima Donecko liaudies respublikos siena. Būta karinių susidūrimų ir Luhansko srityje, ypač šiaurinėje jos dalyje ties Sčastjės gyvenviete, kurioje yra elektrinė, labai svarbi norint patenkinti Luhansko miesto energijos poreikius. Ją kontroliuoja Kijevas.

Vis dėlto abi konflikto šalys turėjo interesų laikytis paliaubų, kad ir labai formalių. Kremlius, jausdamas vis labiau aštrėjančias savo šalies ekonomikos problemas tiek dėl vėl krintančių naftos kainų, tiek dėl ekonominių sankcijų, norėjo pasirodyti taikos balandžiu, kad tik sulauktų ekonominių sankcijų atšaukimo. Bet vasarą tai neįvyko.

Žmonės pavargo nuo karo ir norėjo taikos. To reikalavo ir iš savo politikų. Tik taikos metas separatistams leidžia, iš dalies atkūrus anglių gavybą Donbase, vežti jas į Rusiją ir uždirbti nemažų pinigų. Anglis gabenti per Mariupolio uostą būtų pelningiau, todėl šio miesto gyventojai patyrė tiek smūgių, bet kai to nėra, gerai nors kai anglis galima išvežti sausuma. Sunkvežimiais ar geležinkeliais. Neatsitiktinai pagrindiniai mūšiai Donbase vyko dėl gyvenviečių, kurios buvo geležinkelio mazgai, svarbūs anglių eksportui.

Laikytis taikos Kijevą stipriai spaudė ir Vakarų partneriai, teigiantys, kad jeigu prasidėtų karas, kiltų problemų dėl gyvybiškai svarbios ekonominės pagalbos Ukrainai.

Vis šie veiksniai stabdė intensyvesnius karo veiksmus Rytų Ukrainoje. Bet dabar situacija keičiasi. Tik Vakarų partneriai toliau siekia taikios konflikto dėl Donbaso baigties įgyvendinant „Minsko-2“ susitarimą. Rusijoje netrūksta raginimų smogti Ukrainai. Ji gali bandyti išprovokuoti Ukrainą, kaip Gruziją 2008 metais, kad pasiektų bent jau savo tikslus Donecko ir Luhansko srityse, jeigu jau teko atsisakyti „Novorosijos“ projekto įgyvendinimo. Smogti, kad pasirodyti stipri. Dar iki metų pabaigos, kai Vakarai vėl svarstys sankcijų Rusijai klausimą. Kad Rytų Ukrainoje jau būtų nauja situacija, su kuria Vakarai turėtų sutikti dėl kitų geopolitinių interesų, pavyzdžiui, Irane ir Sirijoje.

Spalio mėnesį tiek Ukrainos, tiek ir separatistų kontroliuojamoje teritorijoje vyks savivaldos rinkimai. Nors rinkimai savivaldos, abi šalys supranta: jeigu separatistai juos surengs ne pagal Kijeve priimtus įstatymus, o pagal savo teisines normas, tai gali reikšti šių teritorijų galutinį praradimą Ukrainai, todėl netrūksta balsų , raginančių smogti jiems dar iki spalio mėnesio. Didelis nusivylimas savo valdžia yra ne tik Ukrainoje, bet ir separatistų užimtose teritorijose, o priešo įveikimas, įgyjant kontrolę naujoms teritorijoms, gali būti papildomas stimulas imtis karo veiksmų.

Vasara baigiasi. Netrukus ateis ir žiema. Donecko ir Luhansko srities teritorijoje, kurią kontroliuoja Kijevas, liko daug energetinių objektų, tokių kaip Sčastjės elektrinė, kurie yra labai svarbūs separatistų kvazivalstybėms išgyventi. Bandyti atsiimti jas iki šalčių gali būti dar vienas rimtas stimulas imtis bent jau lokalinių karo veiksmų.

Todėl svarstyklės tikrai linksta galimo naujo karinio konflikto pusėn, bet tvirtinti, kad tokie karo veiksmai tikrai atsinaujins, būtų per drąsu. Nors Ukrainos kariuomenė sustiprėjo, jėgų balansas Donbase su separatistais, remiamais Rusijos, yra apylygis. Pergalę Kijevui pasiekti be pagalbos Vakarų ginklais būtų sunku, jau nekalbant apie tai, kad už rytinės Ukrainos sienos ir toliau stovi didžiulės Rusijos karinės pajėgos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"