TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar verta ginti Lietuvą?

2011 06 20 0:00

Praeitą savaitę Seimas ir Vyriausybė susirūpino Lietuvos gynyba, tiksliau tariant, gynybos išlaidomis. Seimo Užsienio reikalų komitetas priėmė dokumentą, pavadintą sprendimu, kuriame teigiama, jog Lietuva kaip NATO narė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus NATO ir pamažu didinti gynybai skirtas išlaidas mažiausiai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu gynybos išlaidos siekia apie 0,85 proc. BVP. Tačiau komitetas konkrečiai nenurodė, kada ir kokiais tempais reikėtų tai daryti.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius pažymėjo, kad krizė neleido tinkamai finansuoti daugelio sričių, tarp jų ir krašto apsaugos. Bet Vyriausybė turi labai aiškią politinę valią skirti pirmenybę šiai problemai, "kai tik bendra ekonominė ir finansinė situacija leis rasti tinkamą sprendimą". Premjeras irgi vengė konkrečių įsipareigojimų.

Susidomėjimas gynybos išlaidomis nėra atsitiktinis. Jis sietinas su JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso, kuris traukiasi iš pareigų, kritiškomis pastabomis NATO. R.Gatesas piešė liūdną Aljanso ateitį. Daugelis sąjungininkių nedalyvauja NATO misijoje Libijoje, nes tiesiog neturi tam karinių lėšų. Jis nurodė, kad po 11 savaičių NATO kariams pritrūko šaudmenų, nors kovojama su silpnai ginkluotu režimu retai apgyvendintoje šalyje. R.Gatesas ragino partneres nepasitikėti vien JAV galybe ir skundėsi dėl nepakankamos politinės paramos.

Nuo pat NATO įkūrimo Vašingtonas reiškia nepasitenkinimą savo partnerių taupumu. Pats R.Gatesas 2008 metais Miuncheno saugumo konferencijoje panašiais žodžiais barė Europą. Bet dabar padėtis keičiasi. Amerika turi milžinišką ir sunkiai suvaldomą biudžeto deficitą, jaunesni žmonės vos prisimena šaltąjį karą ir NATO indėlį į demokratijos pergalę. Vis daugiau amerikiečių klausia, kodėl Vašingtonas finansuoja Europos gynybą, o patys europiečiai to nedaro.

Europos valstybės turi savo priekaištų Amerikai. 2008-aisiais prezidentas George'as W.Bushas pasakė, kad NATO negali būti santarve, siekiančia apsaugoti Europą nuo sovietų tankų antpuolio. NATO esą turi tapti ekspedicinę santarvę saugančia organizacija, kuri savo karius siunčia į visą pasaulį, kad užtikrintų laisvę ir taiką milijonams. Šis pasaulio policininko vaidmuo svetimas Vakarų Europos valstybėms, kurių siekiai yra minimalistiniai - Europos saugumo užtikrinimas. Tad JAV prašymams neskubama pritarti.

Kita vertus, didžiausios intervencijos į Libiją šalininkės buvo Didžioji Britanija ir Prancūzija. JAV tenkinosi antrininko vaidmeniu ir greitai kitiems perdavė vadovavimą operacijai. Neramumai Šiaurės Afrikoje turi didesnį poveikį Europos, o ne JAV gyvybiniams interesams. Paaiškėjo, kad Europos šalys nėra pasirengusios net minimaliems iššūkiams.

Lietuvos laikysena ganėtinai gėdinga. Jokia kita NATO šalis, išskyrus Liuksemburgą, taip menkai finansuoja krašto gynybą. Ir tai ne tik dėl finansų krizės. Net tada, kai ūkis klestėjo, Lietuva neproporcingai mažai skyrė lėšų gynybai. 2003-iaisiais, Lietuvai dar siekiant narystės NATO, Krašto apsaugos ministerijos asignavimai buvo 1,48 proc. BVP. 2006 metais jie nukrito iki 1,18 procento. Savo rinkimų programoje konservatoriai žadėjo per artimiausius penkerius metus padidinti gynybos išlaidas iki 1,5 proc. BVP, nors tai gerokai mažiau negu įsipareigota NATO. Lietuvos kaimynai elgiasi kitaip. Estija, Latvija ir Lenkija dosniau finansuoja šalies gynybą. Lenkija ir Estija skiria apie 1,8 proc. BVP.

Lietuva nėra turtingas kraštas. Pensijos ir atlyginimai maži, kukliai finansuojamas mokslas ir švietimas, neatlikta daug svarbių darbų. Suprantamas noras skirti pirmenybę paprastų piliečių poreikiams, pavyzdžiui, pensijoms. Tačiau taip ilgai nesirūpinta krašto apsauga, kad bet kokios užuominos apie gynybos išlaidų didinimą kelia pasipiktinimą.

Verta dar kartą priminti, kad ginkluotosios pajėgos neturi gynėjų ir lobistų, nes Lietuvoje nėra karinės pramonės. Kariai, skirtingai nei policininkai ar mokytojai, negali demonstruoti gatvėse ir reikalauti geresnių sąlygų. Kariuomenė neturi gilesnių šaknų dabartinėje visuomenėje, mažai kas joje tarnavo. Lietuvos elito vaikai sutartinai vengia karinės prievolės. Politinės partijos gana skeptiškai vertina kariuomenę. Tvyro abejingumas krašto apsaugai. Vieni mano, kad kilus konfliktui Lietuva vis tiek nepajėgs apsiginti; antri - kad NATO apgins Lietuvą; treti - kad Lietuvos niekas nepuls, tad kariuomenės išvis nereikia.

Atsakomybė už susiklosčiusią padėtį tenka politikams. Jie ne tik pavertė krašto apsaugą valdžios našlaitėle, bet nedrįsta net atvirai kalbėti apie poreikį tinkamai finansuoti krašto gynybą. Progų būta tikrai daug, nes politikai dažnai kalba apie Rusijos keliamą grėsmę. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtai reikalavo, kad NATO parengtų Baltijos valstybių gynybos planą, atitinkamai atsižvelgtų į Lietuvos poreikius ir interesus, kad kuriamos NATO priešraketinės gynybos sistemos neribotų susitarimai su trečiosiomis šalimis, suprask, su Rusija. Politikai ragino pratęsti NATO oro policijos misiją, padaryti ją nuolatinę. Nors buvo minimi įvairūs poreikiai, jų finansavimą gaubė absoliuti tyla. Kas nors kaip nors už viską užmokės.

Iki šiol JAV tai darė, bet kantrybės taurė perpildyta. JAV pareigūnai primena Lietuvai, kad ji neįgyvendina savo įsipareigojimų. O Lietuvai Aljansas svarbesnis negu Lietuva Aljansui.

Nežinau, kiek politikų mano, kad Lietuvą verta ginti. Bet tie, kuriems rūpi krašto saugumas ir NATO ateitis, turi atvirai ir nuosekliai sakyti, jog veltėdžiavimas kitų šalių sąskaita yra nepriimtinas ir būtina didinti gynybos išlaidas. Toks kalbėjimas bus nepopuliarus, nes yra degančių problemų, kurios tiesiogiai ir kasdien veikia žmonių gyvenimą, pavyzdžiui, skurdas ir sumažintos pensijos. Būtų gerai, jei politikai vieningai kalbėtų šiuo klausimu, susitartų dėl išlaidų didinimo programos, stengtųsi paaiškinti žmonėms gynybos svarbą. Bet nesu optimistas, nes daugeliui valstybinis mąstymas svetimas.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"