TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar verta teikti ES paramą daugiau kaip 500 ha žemės turintiems žemvaldžiams?

2016 04 07 6:00

Teigiama, kad Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramai gauti vienodos galimybės suteikiamos visiems, tačiau statistika rodo visai kitokią situaciją.

Kaip skelbia Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, didžiąją dalį ES paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai gauna stambieji ūkininkai, sudarantys tik 3 proc. žemės ūkio veiklos subjektų. Tačiau pagaliau pasigirdo siūlymų, kurie gali kardinaliai pakeisti padėtį ir kuriems Darbo partija tvirtai pritaria.

Dabartinė situacija, kai stambiesiems ūkininkams, valdantiems per 500 hektarų žemės, atitenka didžioji dalis ES paramos, nesuteikia galimybės pasinaudoti investicine parama bene 100 tūkst. Lietuvoje įregistruotų ūkių. Todėl siūlymas į ES paramą leisti pretenduoti tik tiems ūkininkams, kurie turi mažiau nei 500 hektarų žemės, yra sveikintinas. Taip siekiama padėti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams.

Juolab jog ES tai jokia naujovė. Mūsų regione Lenkija ir Estija teikia paramą tik smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. Ten laikomasi praktikos, kad stambūs ūkiai patys pajėgūs išsilaikyti ir investuoti. Tik svarbu numatyti saugiklius, kad jie negalėtų suskaidyti savo ūkių, paslėpti po skirtingomis įmonėmis ir apgauti valstybę. Tačiau tai, kaip rodo ES patirtis, įmanoma sutvarkyti. Kodėl nenorime ja pasinaudoti?

Didžioji dalis stambiųjų žemvaldžių gali modernizuoti ūkį ir negaudami ES lėšų, o štai smulkieji ūkininkai be paramos išsiverčia sunkiai. Dauguma jų iš savo veiklos neišgali sukaupti pakankamai kapitalo, nusipirkti ūkiui reikiamos technikos ir būti konkurencingi. Tad ar teisinga, kai sočiam primokama, o iš vargšo atimama? Suteikime ir mažųjų ūkių savininkams galimybę išsilaikyti bei plėstis.

Lietuvos kaime irgi galima dirbti ir užsidirbti, tačiau kauptuku žemės žmogus neišars. Jei norime, kad rajonai atsigautų, o sodybų langai nebūtų užkalti, turime rūpintis smulkiaisiais ūkininkais. Pirmas žingsnis – sudarykime jiems daugiau galimybių pretenduoti į ES paramą.

Šios paramos smulkiesiems ūkininkams reikia ir dėl socialinio veiksnio. Apsidairykime aplinkui: retą Lietuvos kaimą aplenkė emigracijos banga. Jaunimas išvažiuoja, apleidžia tėvų ūkį, nes nemato čia perspektyvų. Kai bene visos žemės ūkiui skirtos ES lėšos atiduodamos stambiesiems ūkininkams, žmonės pasmerkiami skursti ir gyventi su keliais eurais kišenėje. Taigi būtina užtikrinti, kad smulkieji ūkininkai turėtų realią galimybę pasinaudoti ES parama.

Taip sumažinsime ir emigraciją. Jaunimas, pamatęs, kad Lietuvos kaime yra perspektyvų dirbti ir užsidirbti, galbūt nuspręs neapleisti gimtųjų regionų, dirbti tėvų žemę. Tuomet nereikės dairytis nei į saulėtąją Ispaniją, nei į lietingąją Angliją, nei į emigrantų rojumi laikomą Norvegiją, nes gimtajame krašte taip pat bus galima susikurti darbo vietų, užsidirbti ir būti konkurencingiems.

Siūlymas suteikti smulkiesiems ūkininkams galimybę lengviau gauti ES paramą – vienas būdų atgaivinti kaimus ir neleisti jiems ištuštėti. Dabar žmonės nebegrįžta į regionus, nes nebeturi motyvacijos čia dirbti, o tiksliau – vargti. Nematydami ateities kaime, neretai jie renkasi vieną iš dviejų galimybių – emigruoti arba skandintis alkoholyje. Tad nebūkime tie, kurie užkals paskutinės kaime esančios sodybos langus.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"