TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar vien teismai problema?

2012 02 01 6:00

Įpratome dėl visų negandų kaltinti teismus: dėl bylų vilkinimo, dėl abejotinų nuosprendžių. Nemanyčiau, kad tame esama netiesos. Abejojame, kad mūsų valstybė yra demokratinė ir teisinė valstybė. Jeigu ji būtų nedemokratinė, ar galėtume taip nebaudžiami postringauti? Iš kitų girdime: ar nejuodiname savo valstybės? Taip manančiųjų drįsčiau paklausti: ar galime pašalinti negandas, jų neišryškindami?

"Lietuvos žinios" šių metų sausio 20 dieną išspausdino diskusiją "Bylų vilkinimas - Lietuvos teisingumo rykštė". Įdėmus skaitytojas ras atsakymą - kodėl? Mūsų įstatymai sudaro sąlygas vilkinti bylas (pavyzdžiui, jeigu kaltinamasis prieš teismo posėdį keičia advokatą, naujajam susipažinti su byla leidžiama sugaišti iki pusmečio). Teismas negali nepaklusti. Bet įstatymus leidžia Seimas. Teismai negali koreguoti Seimo darbo, siūlyti įstatymų pataisų. Tai Vyriausybės ir Seimo kompetencija. Jos struktūroje esanti Teisingumo ministerija turėtų analizuoti įstatymų veikimą, užsienio šalių  patirtį. Ar tai daroma? Valstybės paslaptis? Ką apie jos veiklą žinome? Nebent tai, kad Aleksandrui Lukašenkai išdavė Lietuvos draugus, o tai neabejotinai atsilieps Lietuvos santykiams, jei Baltarusijoje įsigalės demokratinis režimas. Remigijus Šimašius mėgsta postringauti apie Austrijos pareigūnus, nesulaikiusius Michailo Golovatovo, bet apie savo vaidmenį, išduodant Alesių Beliackį, tyli.

Antra, teisinėje valstybėje teismai vertina tik tą medžiagą, kurią turi. Jie gali pareikalauti papildomos medžiagos. Vėl eina laikas. Čia baudžiamosiose bylose išryškėja prokuratūros vaidmuo. Ką veikti teismui, jeigu jam nepateikiama įtikinamų argumentų, faktų? Prokurorai už blogai parengtą bylą faktiškai neatsako. O tokių bylų apstu. Prokuratūros veikla lieka kažkur paraštėse. Dažnai prokurorai gina ne viešuosius interesus, o neaišku kieno. Ryškiai čia atsiskleidžia Klaipėdos prokurorai. Kai buvo duoti neteisėti leidimai Kuršių nerijos statiniams, niekas nepatraukė atsakomybėm tų leidimų davėjų. Pastatai pastatyti. Teismai nutarė juos nugriauti. Čia iškyla kazusas: kas atlygins nugriautų pastatų savininkams? Valstybė? Kur buvo įstatymų sergėtojai, kai vyko statybos? Juk jie leidimus turėjo. O kai Klaipėdos senamiestyje paminklosaugininkas Naglis Puteikis nedavė leidimo pažeisti įstatymus, sukurpė jam baudžiamąją bylą. Tiesa, teisme ji nesulaukė pritarimo. Kodėl tokie prokurorai ir toliau lieka savo postuose? Susidaro įspūdis, kad dalis prokurorų neskaito įstatymų, kuriuos jie privalėtų ginti. 

Negaliu spręsti, kas teisus, kas ne, garliaviškėje epopėjoje. Tačiau yra dalykų, kurie turi būti aiškūs. Jeigu Drąsius Kedys su savo skundais dėl pedofilų kreipėsi į prokurorus, kodėl tie nereagavo? Kur pusė metų slapstėsi D.Kedys? Kas jį tada globojo ir nenorėjo, kad jis patektų į teisėsaugos rankas? Kodėl buvo nužudytas Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnis? Juk tada D.Kedžio jau nebebuvo gyvo. Klaustukai vienas po kito, tačiau už neišanalizuotas bylas nei vienam "tyrėjui" nė plaukas nuo galvos nenukrito. Ar įsivaizduojate tokią situaciją bet kurioje kitoje demokratinėje valstybėje?

Bandžiau susipažinti su Eglės Kusaitės baudžiamąja byla. Keturiolikmetės paauglės mama, pastebėjusi savo dukros neaiškius ryšius, paprašė Valstybės saugumo departamento (VSD) Klaipėdos pareigūnų paramos. Kaip šie pasielgė? Pristatė savo darbuotoją, vaidinantį čečėnų teroristą, ir pradėjo ją rengti teroro aktui, organizavo fiktyvius telefoninius pokalbius, apie juos informavo Rusijos saugumiečius. Naivi paauglė iš karto nesuprato, ko iš jos norima, kai suprato - jau buvo per vėlu. VSD ir prokuratūra bendravo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis tuo metu, kai Rusija atsisakė bendradarbiauti žudynių Lietuvoje klausimu.  

Baltarusijoje žuvo VSD pulkininkas Vytautas Pociūnas. Užuot aiškinusis žūties priežastis, VSD ir prokuratūros darbuotojai išplėtojo šmeižto kompaniją prieš buvusi savo pareigūną. Manęs tai nestebino. VSD vadovavo KGB rezervo karininkas Arvydas Pocius. Nesu susipažinęs su A.Pociaus asmens byla, bet pakankamai žinau, ką tie personos turėjo veikti, jeigu imperija būtų sumaniusi teroru nutraukti Lietuvos nepriklausomybę. 

Tam imperija ugdė KGB rezervą, kuris, paskelbus Lietuvoje ypatingąją padėtį, turėjo perimti vadovavimą represinėms struktūroms iš viešai veikusios KGB. Jei neklystu, A.Pocius atsidūrė KGB rezerve po Baltijos kelio. KGB generolas Stanislavas Caplinas sudarė 50 operatyvinių grupių, vadovaujamų rezervistų, kurios turėtų išmedžioti Lietuvos nepriklausomybės šalininkus. Niekas neatsakė, kaip A.Pocius atsidūrė VSD vadovo kėdėje. Taip šis šleifas tęsiasi iki šiol. 

Panaši problema ir dėl visų kitų kontroliuojančiųjų institucijų. Štai "Snoro" banko afera: jam leista nebaudžiamai apiplėšti ir piliečius, ir savo valstybę. Net krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė bando įžvelgti KGB pėdsakus "Snoro" veikloje. Jei taip, ką veikė VSD? Valstybės bankas privalo kontroliuoti privačius komercinius bankus. Teigiama, kad dar veikiausiai liepos mėnesį buvo pastebėta vykdoma neteisėta "Snoro" veikla, o iki pat žlugimo paskutinės dienos jam buvo leista agituoti savo klientus, ypač pensininkus, pirkti obligacijas. Kodėl?    

VSD, Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir kitos teisėsaugos institucijos yra Lietuvos prezidento įtakos srityje. Mes mylime savus prezidentus, nesusimąstome, kad nuo jų kompetencijos ir geros valios priklauso efektyvi šių institucijų veikla. Kodėl per 20 metų nesugebėjome suformuoti efektyviai veikiančios teisinės sistemos? 

Pirmoji problema. Nepakankama teisinė bazė. Įstatymus priima Seimas. Kodėl iki šiol nesutvarkyta teisinė sistema? Įžvelgčiau dvi pagrindines priežastis: pirma, patiems Seimo nariams trūksta kompetencijos; antra, nenorima, kad Lietuva taptų teisine valstybe (čia tik mano įtarimas).

Antroji problema. Mūsų išrinkti prezidentai vangiai analizuoja jų įtakos srityje esančias teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijas. Mūsų Konstitucija suteikia prezidentui absoliučią teisę savarankiškai formuoti savo aptarnavimo komandą. Jam įtakos nedaro nei Seimas, nei Vyriausybė, nei juos išrinkusieji rinkėjai. Susidaro įspūdis, kad mūsų prezidentų svarbiausias rūpestis - gražaus žmogaus įvaizdis, o valstybės reikalai - antrame plane. Matyt, to ir pakanka mūsų rinkėjams.

Seimas turėtų būti aukščiausioji mūsų krašto Konstitucija: jam atskaitinga Vyriausybė. Mūsų Seimas ne iš dangaus nukrenta, jį išrenka Lietuvos žmonės. Turime visi prisipažinti, kad kol nesugebėjom pasijusti piliečiais ir jaustis atsakingais, už ką balsuojame (ar nebalsuojame), kol nesuprasime, kad kiekvienas darbas yra reikalingas ir kad dirbti turi jį išmanantieji (dainorėliai - dainuoti, šokėjai - šokti, o ne įstatymus leisti), tol artėsime prie anarchijos. Ir prie valstybės, kurioje bus tas teisus, kuris turės daugiau pinigų. Tada nebus reikalingi jokie teismai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"