TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar vienas lauke - karys?

2012 02 14 6:15

Rytoj, vasario 15-ąją, valstybės Nepriklausomybės minėjimo išvakarėse, Tauragėje, mieste, kurio vadovaujantys politikai bičiuliaujasi, o kartais, ko nors nepasidaliję, ir pykstasi su kontrabandos pasaulio autoritetais, įvyks teismas.

Teismas, kurio išdavos gali būti svarbios visai Lietuvai. Kiek iš tikrųjų yra nuoširdžios politikų kalbos, kad jie nori matyti aktyvius, neabejingus piliečius, besirūpinančius savo miesto ar miestelio likimu, tikrus valstybės patriotus? O gal visas šias gražias kalbas, kurias, matyt, girdėsime iš įvairių valdžios atstovų jau kitą dieną, vasario 16-ąją, ir ne tik Tauragėje, realybėje nustelbia klaniniai ryšiai, apimantys politikus, teisėsaugos atstovus, jų šeimos narius, draugus ir žlugdantys žmogų, ypač provincijoje.  

Matyt, išgirdę, jog teismo procesas vyks Tauragėje, ne vienas pamanys, kad kalba sukasi apie kokį nors į kaltinamųjų suolą pasodintą kontrabandos šulą ar su juo bendradarbiavusius valstybės tarnybos pareigūnus, o gal politikus, dengusius kontrabandininkus. Visi Lietuvoje supranta, kad be tokios bendros veiklos, sąžiningus pareigūnus ir politikus paliekančios kvailio vietoje, į mūsų kraštą neplūstų kontrabandinės prekės ir iš jų gaunami šešėliniai pinigai. Ir pats kaltinamasis yra iš Pagėgių, t. y. iš to miestelio, kuris plačiai laikomas vienais iš kontrabandos vartų į Lietuvą. Aišku, ne vieninteliais. Ne viena partija, matyt, turi savo vartus, pro kuriuos produkcija subėga į šėšėlinio verslo sostinę Gariūnus, globotus visų mūsų parlamentinių politinių partijų atstovų.

Bet šį kartą Tauragėje į teismo suolą yra pasodintas ne kontrabandininkas. Ir netgi ne jų rėmėjas, o žmogus, kuris norėjo tik išsiaiškinti, kas bus jo paties gyvenamojo miesto, Pagėgių, seniūnas, t. y. pareigūnas, kuris lyg turėtų valdyti miestą su gyventojų pritarimu ir nebūti, kaip dažnai yra, mero, tarsi fokusininko, iš kepurės ištrauktas niekam nepažįstamas kiškis. Bet tas fokusininkas gerai žino, kokį kiškį deda į kepurę, kad vėliau ištrauktų jį ir rodytų žmonėms kaip būsimą jų atstovą valdžioje, o iš tikrųjų savo žmogų.

Pagėgiai yra ypatingas miestas. Jį valdo viena šeima ir keletas jai artimų grupuočių. Ten net valdžia perduodama, kaip monarchijoje, paveldėjimo teise šeimos nariui - to nebuvo ir Kėdainių kunigaikštystėje. Pagėgiuose net vicemero sūnus tragiškai baigė gyvenimą bėgdamas nuo pareigūnų su kontrabandos kroviniu, o jo tėvas, kuris yra už tvarką ir teisingumą, kaip ir meras bei jų globėjas buvęs Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, iki šiol sako, kad jie nieko nežino apie šią kontrabandą. Nežino ir jų partijos vadovai, kurie irgi yra už tvarką ir teisingumą. Nežino ir vietos teisėsauga.

Tą dieną, kai Pagėgių miestelio savivaldybėje pasirodė vietos gyventojas Donatas Jančaras ir pateikė valdžios atstovams, atrodytų, labai elementarų klausimą: kas bus šio miesto seniūnas, savivaldybėje kilo sąmyšis. Kadangi tame rajone kitaip mąstančiųjų negali būti, tai ir valdžia nežinojo, kaip kitaip galima su jais bendrauti, jeigu ne su policijos pagalba, o policija ten labai artima valdžiai. Čia pat sugalvojo ir kaltinimą dėl smulkaus chuliganizmo. Taip miestelyje, garsėjančiame kontrabandiniais ir kitais šešėliniais ryšiais, vietos valdžia ir policija "išryškino chuliganą", kurį dabar ir teis Tauragėje. 

Ar gali vienas žmogus mesti iššūkį sistemai ir nugalėti? Vienas tikrai negali, todėl jį reikia visuomenei ginti. Džiugu, kad D.Jančarą palaikyti nusprendė advokatai visuomenininkai. Norėtųsi tikėtis, kad ir Tauragės teismas sugebės būti toliau nuo Pagėgių klaninių interesų. Bet būtų labai gražu, jei šis teismo procesas atsidurtų Lietuvos žiniasklaidos dėmesio centre. Juk įvairių klanų atstovai labiausiai bijo viešumo. Gal po šios istorijos ir Seimas galėtų imtis taisyti įstatymą, kuris sudaro galimybes vietos valdžiai piktnaudžiauti parenkant seniūnus. Tokie seniūnai dažnai tampa tik dar viena supuvusios valdžios butaforija. O tada kitas meras sugalvoja naikinti seniūnus ir vietoj jų įvesti biurų valdytojus. Šiuose vietos valdžios žaidimuose žmogus ir jo laisvė, teisingumas ir demokratija, kuria tikėjome atkurdami savo valstybę, lieka už borto. Jeigu D.Jančaro elgesys paskatintų visus mus suvokti tą iškreiptą situaciją savivaldybėse, galėtume sakyti, kad ir vienas lauke gali būti karys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"