TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar viešųjų pirkimų procedūros išsiverstų be teismų?

2012 12 01 6:00

Žiniasklaidoje profesorius Vladas Algirdas Bumelis teigia, jog "mokslininkai už valstybės pinigus turi spręsti tas problemas, kurių sprendimai padės didinti šalies konkurencingumą".

Pratęsdamas šią profesoriaus mintį norėčiau pridurti, kad ne tik mokslininkai, bet ir visi kiti valstybės pinigais disponuojantys viešųjų pirkimų subjektai, pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, turėtų pirkinio rezultatą sieti su šalies konkurencingumo didinimu. Jeigu viešųjų pirkimų vertė per metus sudaro apie 12-14 mlrd. litų (per pirmąjį šių metų pusmetį - 5,5 mlrd. litų), šiai biudžeto išlaidų daliai būtinas išskirtinis dėmesys.

Kalbant apie viešųjų pirkimų procedūras ir konkurencingumo rodiklius negalima ignoruoti skubos faktoriaus, nes konkurencines varžybas paprastai laimi pirmieji. Ar Lietuvoje viešųjų pirkimų procedūros orientuotos į kuo greitesnį sumanymo įgyvendinimą?

Vien dėl to, kad viešųjų pirkimų laimėtojus gana dažnai turi pripažinti teismas, galima vienareikšmiškai tvirtinti: viešieji pirkimai Lietuvoje neorientuoti į šalies konkurencingumą, nes dabartinė teismų sistema giliai įklimpusi į vilkinamų procesų liūną. Kadangi teismus įmanoma "išgydyti" tik pasukus konstitucinės reformos keliu, o tam reikalinga ir politinė valia, ir pilietinio mąstymo valdžios ešelonuose kritinė masė, bet jų atsiradimo šiandienė politinė kultūra Lietuvoje dar neliudija (duok Dieve, kad klystu), reikėtų pagalvoti apie viešųjų pirkimų išlaisvinimą iš teismo procedūrų.

Ne tas kriterijus

Kas darytina siekiant išlaisvinti viešuosius pirkimus iš teismų rutinos?

Kadangi tautos išmintis sako: "Pigią mėsą šunys ėda", būtina viešuosiuose pirkimuose atsisakyti mažiausios kainos kriterijaus ir pereiti prie techninių-technologinių (kokybinių) bei konkurencinio dominavimo (pirkinio realizacinės spartos) rodiklių.

Suprasdami, kad teismai vykdo (turėtų vykdyti) teisingumą, o pirkdami mes siekiame tikslingumo, kas nebūdinga teismų instituciniams uždaviniams, atrodytų, nėra principinių kliūčių pakeisti viešųjų pirkimų administravimą. Taip ne tik padidintume viešųjų pirkimų procedūrų spartą, bet ir sumažintume teismų darbo krūvį.

Arbitrais taptų ekspertai 

Kas, atsiribojus nuo ilgai trunkančių teisminio nagrinėjimo procedūrų, turėtų vykdyti viešųjų pirkimų arbitro funkcijas, kilus ginčui dėl akceptantų pasiūlymų patrauklumo ir pagrįstumo? 

Šioms funkcijoms atlikti pasirinktinas ekspertinis būdas. Kadangi viešųjų pirkimų procesą iki šiol stebėjo ir kontroliavo ne tik Viešųjų pirkimų tarnyba, bet ir Finansų ministerijai pavaldi VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, kurios funkcijas tikriausiai perims steigiama nauja VšĮ CPO LT (Centrinė perkančioji organizacija), galima prognozuoti, kad minėtų institucijų biudžetas leistų pasamdyti ekspertų ginčijamų pasiūlymų patrauklumui ir pagrįstumui (atskirais atvejais - ekonominiam naudingumui) įvertinti.

Pirkinio bazinę kainą (ji, atsižvelgiant į pasiūlymo novatoriškumo laipsnį, galėtų būti ir koreguojama) specialistai sąmatininkai nustatytų pagal atitinkamos vietovės rinkos kainų lygį, o akceptantai varžytųsi siūlomais kokybiniais parametrais ir projekto įgyvendinimo tempais (terminais). Ekspertų išvada ginčo tarp akceptantų atveju būtų galutinė ir neskundžiama.

Delsti nevalia

Kodėl negalima vilkinti laiko organizuojant viešųjų pirkimų procedūras? 

Manytina, kad delsti rengiant viešuosius pirkimus žalinga dėl dviejų priežasčių. Pirma, bet koks vėlavimas per sėją ar pjūtį, ką jau kalbėti apie vėlavimą į išvykstantį traukinį, akivaizdžiai nuostolingas. Delsiant priimti techninius-technologinius sprendinius lėtėja bendrojo progreso valstybėje tempai ir prarandamos rinkos - jas užima pirmaujantieji.

Antra, Europos Sąjungos (ES) kontekste, kai didelę dalį valstybės tvarkomų lėšų sudaro europiniai fondai, svarbu kuo operatyviau jas panaudoti, nes netikėtai greitai tų pinigų nebeliks. Juos atims ne valstybių vyriausybės, o vis didėjanti ekonomikos krizė.

Tai, kad siekiant kuo didesnio pelno gamyba iš Europos buvo perkelta į pigios darbo jėgos kraštus, lėmė ištisos veltėdžių kartos Europoje atsiradimą. Šie žmonės neieško darbo, tik laukia socialinių išmokų. Kinijai ir jos kaimynėms, kur susitelkę trečdalis žmonijos, perėmus ne tik pažangiausias technologijas, bet ir europinės gerovės standartus, vis mažėja būtinybė dalytis sukurta pridedamąja verte su užsienio investuotojais.

Dėl to Europos valstybės (iš dalies ir JAV) jau prasiskolinusios tiek, kad jų investicinė grąža artimiausiu metu katastrofiškai kris. Mažėjant Vokietijos, Prancūzijos, Skandinavijos ir kitų šiauriau esančių kraštų didžiosios gyventojų dalies pajamoms ir socialinėms garantijoms, šių žmonių brangios poilsio galimybės smarkiai sumažės.

Europos kurortinės zonos valstybės (Graikija, Italija, Ispanija, Portugalija), kurių didžiąją dalį bendrojo vidaus produkto sudarė pajamos iš poilsinio turizmo, išgyvens tokius ekonominius sukrėtimus, kad jų padarinius bus sunku vertinti. Žvelgiant į netolimą ES ateitį tenka su nerimu pripažinti - ES finansinės galimybės taip pat gerokai sumažės, ji turės atsisakyti paramos fondų.

Kol ES griūties procesus dar bandoma stabdyti, Baltijos regiono šalims skirtas ES lėšas būtina kuo skubiau panaudoti, finansuoti mokslinius ir gamybinius projektus. Tuo metu, kai senoji Europa gydytųsi nuo ilgalaikių pinigų kulto padarinių, mažiau tos "ligos" paveiktos posovietinės valstybės, tarp jų ir Lietuva, išmintingai tvarkydamos visus turimus išteklius, taip pat ir viešuosius finansus, galėtų anksčiau ir be skaudžių socialinių sukrėtimų rasti būdų, kaip atgaivinti krašto ūkį. Čia lemiamą vaidmenį, žinoma, vaidins sąlygos verslui. Neatidėliotinas viešųjų pirkimų išlaisvinimas iš teismų rutinos irgi galėtų atlikti katalizatoriaus vaidmenį gaivinant nacionalinę ekonomiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"