TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar Vilnius nepavirs "Potiomkino kaimu"?

2013 02 09 6:44

Pastaruoju metu vis dažniau skamba žodis "renovacija". Vieniems jis teikia vilčių, kitiems kelia pasidygėjimą. Pasikeitus valdžiai Seimo ir Vyriausybės rūmuose, ketinama nebe plepalais, bet rimtai renovuoti šimtus senų daugiabučių.

Tai pagyvintų statybų verslą, o paprastiems piliečiams sumažėtų šildymo išlaidos ir jie galėtų patogiau gyventi. Tačiau skeptikai nelinkę džiūgauti, nes naujaisiais laikais jau kilo ir žlugo nemažai didingų užmojų. Iš jų bene žymiausias - nepastatyto nacionalinio stadiono ilgamečiai griaučiai vilniškio "Akropolio" pašonėje.

Tiesa, sostinėje apstu ir tokių architektūros objektų, kurie kadaise klestėjo, o dabar dūla visų apleisti. Per keliasdešimt žingsnių nuo Kultūros ministerijos stūkso iš visų pusių grafičiais apterliotas ir nebegyvas buvęs "Lietuvos" kino teatras. Jo juk niekaip nepavyks paslėpti, kai nuo liepos į Lietuvą ims traukti tuntai stambaus politinio kalibro svečių iš viso mūsų žemyno. Jie prie J.Jasinskio, Pamėnkalnio, V.Kudirkos gatvių didžiosios kryžkelės neišvengiamai matys ir buvusį garsiausią alaus barą "Tauras". Ant jo cokolio puikuojasi šmaikštuolių užrašas "Kaip septyni merai vieno vaiduoklio nepriveikė". Ir tai bene vienintelis atvejis, kai neišeina pykti ant šelmiškų grafitininkų už jų terlionę.

Vilniuje registruota aštuonios dešimtys apleistų vaiduoklių. O Klaipėdoje? Šiauliuose? Per visą Lietuvą? Vien kauniečiai per tris mėnesius mieste surado 125 apleistus statinius - tai kur kas daugiau, nei pamatė savivaldybės tarnautojai, savo sąraše turintys "tik" 43 tokius objektus. Baigėsi pilietinė akcija "Pagauk vaiduoklį". Per ją miestiečiai į socialinį tinklą galėjo įdėti apleistų statinių, bjaurojančių miesto veidą, nuotraukas ir adresus. Į akciją įsitraukė daugiau kaip 250 miestiečių. Pastatų vaiduoklių albumas įteiktas merijai. Nuo sausio įsigaliojo naujas įstatymas, leidžiantis apleistų pastatų šeimininkams padidinti nekilnojamojo turto mokestį iki 3 proc. turto vertės. Ligi šiol šis mokestis tesiekė vieną procentą.

Prisiminkime ir Kauno rajono Pakapių kaime sugriuvusį pastatą, nusinešusį devyniolikmečio čeko gyvybę. Tragedija įvyko 2010 metų liepą. Per Lietuvą dviračiais keliaujantys Čekijos skautai, kilus audrai, bandė pasislėpti šalia kelio stovinčiame apleistame name. Vėtros neatlaikęs pastatas užgriuvo ant keliolikos jaunuolių - vienas jų buvo sužalotas itin stipriai. Praėjus dešimčiai dienų, jis Kauno klinikose mirė. Kauno rajono savivaldybės administracija dėl nelaimės apkaltino Pakapių gyventoją Antaną Koženiauską - esą griūvantis pastatas priklausė jam. Žmogus ne kartą ragintas jį suremontuoti arba nugriauti, bet savo kaltės nepripažįsta.

Grįžkime į Vilnių. Kol kas artėjantį pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai sostinė pasitinka nesutvarkytomis gatvėmis ir neveikiančiomis vaizdo stebėjimo kameromis. Ruošiantis Lietuvai pirmininkauti ES Tarybai, Vilniaus valdžia puoselėjo planus aptvarkyti miesto centrinę dalį ir pagrindines gatves, jungiančias centrą su oro uostu. Tačiau dabar šie planai atrodo vis sunkiau įgyvendinami.

Vilniaus meras Artūras Zuokas teigia, kad savivaldybės skolos per didelės, tad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu veikiausiai pavyks patenkinti tik neišvengiamus poreikius. Be to, užsienio svečių saugumas kels papildomų rūpesčių, mat sostinės centrą stebinčios vaizdo kameros pirmininkavimo laikotarpiu greičiausiai nebeveiks, nes iki šiol nepratęsta besibaigianti jų naudojimo sutartis.

"Norint ką nors pagerinti reikia turėti iš ko, - guodėsi A.Zuokas. - Ankstesnei Vyriausybei rašėme laiškus ir raštus, kad mums būtų pasakyta, ką planuoja ir kokie ES pirmininkavimui reikalingi darbai, kuriuos miestas turėtų atlikti. Mūsų didžiulei nuostabai, jokių aiškių pasakymų nesame gavę."

Meras teigė prašęs papildomų lėšų miestui tvarkyti, tačiau atsakymas buvęs neigiamas. "Esame kreipęsi dėl finansavimo, kad būtų galima sutvarkyti tam tikras gatves, privažiavimus prie Valdovų rūmų, kur planuojami svarbūs renginiai, atnaujinti kelią iš oro uosto pusės. Prašėme 22,5 mln. litų miestui sutvarkyti. Esame gavę atsakymus, kad lėšų neskirs", - tęsė A.Zuokas.

Žinoma, merui norėtųsi, kad sostinė pasirodytų visu gražumu. Jis tikisi, jog su šia Vyriausybe dar vyks pokalbiai. Turėta susitikimų ir su Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu, ir su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Artimiausiu metu bus kalbama su premjeru Algirdu Butkevičiumi. "Tikrai sieksime padaryti viską, ką galime. Bet kai nėra lėšų tam, kas būtina, geranoriškumo neužtenka", - apibendrino A.Zuokas.

Girdėti pagrįstų nuogąstavimų, kad po trumpos finansų antklodės tampymo viskas vėl gali baigtis "Potiomkino kaimo" sindromu. Grigorijus Potiomkinas buvo generolas feldmaršalas, Taurijos šviesiausiasis kunigaikštis, Rusijos imperatorės favoritas. Grafas G.Potiomkinas, norėdamas įsiteikti imperatorei Jekaterinai II ir ją lydintiems užsienio svečiams, 1787 metais keliavusiems per neseniai prie Rusijos prijungtas Ukrainos žemes, ėmė statyti butaforinius kaimus ir varinėti po juos tą patį gražiai aprengtų valstiečių būrį. Jis siekė pademonstruoti, kad Rusija sėkmingai kolonizuoja ir civilizuoja savo naująsias valdas. Taip atsirado terminas "Potiomkino kaimai", prisimenamas, kai norima pabrėžti apgaulę. Nuo tada pasakymas "Potiomkino kaimas" įsitvirtino rusų kalboje kaip bendrinis apgavystės ir padlaižiavimo vadovybei sinonimas. Ši aukštų svečių priėmimo tradicija gyvavo ir Rusijos imperijoje, ir Sovietų Sąjungoje. Ne mažiau sėkmingai ji klesti dabartinėje Rusijoje. Provincijos miestai seniai žino: jei remontuojami keliai, netrukus atvyks federalinė valdžia.

Menu rusišką anekdotą: "Jeigu kur nors mieste paklojo naują asfaltą, kai kuriose gatvėse perdažė namus ar aptraukė remonto marškomis, pastatė naujas tvoras, bet neatvyko jokie aukšti valdžios tūzai, vadinasi, jūs - Vokietijoje."

Sausio 25-ąją minėjome Vilniaus 690-ąjį gimtadienį. 1323 metais tą dieną Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas parašė laišką, skirtą Europos miestų gyventojams. Jame pirmą kartą paminėtas mūsų miestas Vilnius. Savo laišką Gediminas adresavo "visiems krikščionims, pasklidusiems visame pasaulyje, vyrams ir moterims, o drauge ypač žymiems miestams Liubekui, Zundui, Brėmenui, Magdeburgui, Kelnui ir kitiems iki pat Romos" ir pranešė esąs pasiruošęs priimti krikščionių tikėjimą. Gediminas pakvietė įvairių sričių amatininkus atvykti į Vilnių, kur jiems bus suteiktos geros gyvenimo ir darbo sąlygos.  

Istoriniuose šaltiniuose neteko aptikti, ar didysis kunigaikštis, tikėdamasis sulaukti naudingų svečių, būtų liepęs miestelėnams nudažyti namus ir tvoras. Iki "Potiomkino kaimų" išradimo dar buvo likę puspenkto šimto metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"