TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar visuomenė toleruoja korupciją?

2012 12 19 5:19

Prabildami apie korupciją, dažniausiai pirštu rodome į politikus, valdžios institucijas. Tačiau ar pati visuomenė, korupciją matanti "visur ir visada", išties nori, kad ji būtų įveikta? 

Abejones pagrindžiančių argumentų toli ieškoti nereikia. Jei politinė korupcija iš tikrųjų būtų taip smerkiama, visuomenė jautriai reaguotų į kiekvieną jos apraišką. Jeigu pati valdžia nesugeba išspręsti šių problemų, piliečiai turi galimybę panaudoti savo galingiausią ginklą - balsą per rinkimus. Kaip tada paaiškinti nepaprastą rinkėjų palankumą Darbo partijai, paskui kurią velkasi ilgiausias įtarimų šleifas?

Argumentas, esą visos partijos yra korumpuotos, o Darbo partija šiuo požiūriu niekuo neišsiskiria, negali išlaikyti bent kiek kritiškesnio vertinimo. Juk Darbo partija yra vienintelė, kuri įtariama sukčiavimu ir teisiama kaip partija. Tai toli gražu nėra tas pat, kas įtarimai, pareiškiami vienam ar kitam kokios nors partijos nariui (nors toks argumentas dažnai pateikiamas "visuotinei partinei korupcijai" pagrįsti). Be to, Viktoras Uspaskichas yra vienintelis lyderis tarp Lietuvos politinių partijų vadovų, kuriam konkretūs įtarimai pareikšti asmeniškai.

Ir dar - V.Uspaskichas jau ne vienus metus žengia nuo vieno korupcinio skandalo prie kito. 1997 metais pradėta tirti "Jangilos" byla (V.Uspaskichas įtartas nuslėpęs šimtus milijonų litų pajamų). 2005-aisiais V.Uspaskichas turėjo pasitraukti iš ūkio ministrų, nes būdamas šiame poste rūpinosi savo verslo reikalais. 2006 metais Dalia Budrevičienė atskleidė su V.Uspaskichu siejamoje bendrovėje įdiegtą vokelių sistemą. Nuo tų pačių metų tiriama Darbo partijos juodosios buhalterijos byla. Ir tai - tik keli populiariojo politiko biografijos bruožai.

Apie V.Uspaskichą galima daug kalbėti, tačiau iš tikrųjų didžiausia problema yra ne šis skandalingas politikas, o patys Lietuvos rinkėjai, ne vieną kartą savo palankumu ir balsais jį išgelbėję nuo Temidės nuosprendžio. V.Uspaskichas tapo simboliu, demonstruojančiu, jog korupcija Lietuvoje visuomenės yra toleruojama. Kai taip yra, daugelis antikorupcinių pastangų atrodo bevaisės: gali vyti korupciją pro langus, tačiau ji vis vien neišvengiamai įeis pro Seimo duris.

Rašant šias eilutes dar nebuvo žinomi Seimo balsavimo dėl trijų "darbiečių" teisinės neliečiamybės panaikinimo rezultatai. Specialioji Seimo komisija, analizavusi šį klausimą, parlamentui rekomendavo panaikinti neliečiamybę, tačiau sprendimas priimtas tik vieno balso persvara. Tai liudija, kokiais principais vadovaujasi "Tvarkos ir teisingumo" bei "Drąsos kelio" partijos, kurių atstovai pasisakė prieš neliečiamybės panaikinimą. Jų pozicija negali būti pagrįsta: visų pirma iš V.Uspaskicho teisinis imunitetas jau buvo atimtas bene šešis kartus, įskaitant ir Europos Parlamentą.

Be to, Darbo partijos atstovų byla šiuo metu yra nagrinėjama teisme. Tokiu būdu visiškai iškreipiamas imuniteto, kuris taikomas politikams, principas: šiuo metu V.Uspaskichas ir jo partijos draugai nėra saugomi nuo politinio susidorojimo, o tiesiog užkertamas kelias vykdyti teisingumą. Galbūt "Tvarka ir teisingumas" bei "Drąsos kelias" nori pademonstruoti, kad ne tik prokurorai, bet ir Lietuvos teismai yra politizuoti? Argumentų tokiam požiūriui pagrįsti akivaizdžiai stinga, užtat plikas politinis išskaičiavimas ir niekuo nepridengtas cinizmas - prieš akis. Jei šioms partijoms bent kiek rūpėtų Lietuvos valstybė, o ne vien siauras partinis interesas, jos aiškiai suvoktų, kaip svarbu yra padėti tašką Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje.

Ši byla galėtų nustatyti standartus daugeliui metų. Žinoma, ir šiuo atveju partijos gali viltis, kad rinkėjai pateisins jų veiksmus ir, paskleidusios miglą, galų gale galbūt nieko nepraras. Vis dėlto reikia turėti galvoje: rinkėjai gali būti neišrankūs, jiems gali stigti informacijos ar pritrūkti atsakomybės, tačiau politikų veiksmai yra sąmoningi, atliekami turint informaciją ir suprantant priimamų sprendimų prasmę. O tokie sprendimai - trukdymas atskleisti tiesą - iš esmės yra valstybės griovimas.

Praėjusios savaitės Lietuvoje buvo pažymėtos masiniais suėmimais kovojant su korupcija. Beje, tai jau tampa beveik įprastu reiškiniu. Gruodžio pradžioje įtarus kyšininkavimu buvo sulaikyta 30 Medininkų muitinės kelio posto pareigūnų. Kiek vėliau paskelbta, kad sulaikyta 14 Vičiūnų restoranų grupės atstovų, kurie įtariami sukūrę pridėtinės vertės mokesčio grobstymo schemą. Tiriant kitą bylą suimti trys Nacionalinės kredito unijos vadovai. Šios ir kitos pastangos tolesnėje perspektyvoje pasirodys esančios bergždžios, jei didesnė dalis visuomenės korupcijos reiškinius vertins atlaidžiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"