TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ar žmogaus teisės - tik nusikaltėliams?

2010 03 13 0:00

Kai tik į viešumą iškilo vadinamosios Kauno pedofilijos bylos nusikalstamo vilkinimo detalės, tuoj viešojo gyvenimo pakampėse ėmė sklisti gandai, pasipiktinusi visuomenė mėgino paaiškinti tokio keisto tyrėjų ir prokurorų elgesio priežastis. Garsiausiai skambėjo spėliojimai, kad bylą vilkina ir nusikaltėlius bando dangstyti labai aukšti valstybės pareigūnai (Vyriausybėje, prokuratūroje, Seime?..), įtraukti į pedofilų tinklą.

Gandais tikėti - ir neoru, ir neinteligentiška. Todėl aš, iš visų jėgų stengdamasi išlikti ori, apsimetinėjau negirdinti mūsų valdžią žeminančių gandų ir kantriai laukiau tokių teisminės, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios žingsnių, kurie sutvirtintų mano viltį, jog valdžia dorai ir nuoširdžiai rūpinasi piliečių saugumu bei dvasine ramybe.

Sulaukiau. Bet ne to, ko tikėjausi.

Kovo 3 dieną Vyriausybė paskelbė nepritarianti Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis siūloma įteisinti priverstinę cheminę kastraciją seksualiniams nusikaltėliams prieš nepilnamečius.

Taip pasitvirtino blogiausi įtarimai, kad asmenys, įvykdę seksualines veikas prieš vaikus, turi "stogą" Vyriausybėje.

Kažkokie gerai pakaustyti ir dar geriau "patepti" Vyriausybės patarėjai-demagogai surado ne vieną argumentą, kodėl negalima naudoti tokios poveikio priemonės seksualiniams nusikaltėliams.

Kaip jau Lietuvoje ne kartą atsitinka, širma nešvariems kėslams ir iškrypimams pridengti tapo vadinamosios žmogaus teisės. Įsigilinus į Vyriausybės argumentus, susidaro įspūdis, kad žmonėmis, kurių teises reikia ginti pirmiausia, Vyriausybė laiko tik nusikaltėlius. Aukos ir jų artimieji, matyt, ne žmonės, nes apie jų teises - nieko, išskyrus ketinimą teikti jiems psichologo pagalbą. O juk siūlymas pedofilams - tiek ligoniams, tiek iškrypėliams - taikyti cheminę kastraciją kaip tik ir būtų tas išganingas bandymas pirmiausia apginti ir įtvirtinti aukų teisę į teisingumą.

Viena vertus, tai galėtų tapti tam tikra moraline kompensacija jau įvykdyto nusikaltimo aukoms ir jų artimiesiems (kurie kartais, ypač jei auka - mažametis vaikas, kenčia labiau nei pati auka). Kita vertus, kastracija taptų kad ir savotiška, bet labai reikalinga (nes geresnės neturime) prevencijos priemone, stabdančia šio šlykštaus užkrato plitimą.

Netikiu, kad Vyriausybė tiki, jog tvirkintai ar išprievartautai aukai absoliučiai vis vien, ar nusikaltimą padarė ligonis, ar "normalus", t. y. savo veiksmus suvokiantis, bet savo seksualių įgeidžių paprasčiausiai nenorintis (!!!) tramdyti iškrypėlis. Aukai vienodai bloga, vienodai šlykštu, vienodai skauda, kad ir kokias to nusikaltimo priežastis ar paskatas beiškapstytų iš nusikaltėlių gynimo sau duoną pelnantys advokatai.

O jei jau humaniškumo vardan norima gilintis į nusikaltimo aplinkybes, tai, priimant nuosprendį, vėlgi prioritetas turėtų būti auka, o ne nusikaltėlis. Jei auka - ikimokyklinio amžiaus vaikas, šitai turėtų būti pripažinta itin sunkinančia aplinkybe, reikalaujančia ne tik ypatingo tyrėjų dėmesio, bet ir ypač griežtos bausmės, be teisės nusikaltimą padariusiam padarui (bei jį dangstantiems valstybės pareigūnams!) pretenduoti į žmogaus teisių kodekso lengvatas.

Pagaliau, jei nusikaltėlis - ne ligonis, o "tik" ištvirkėlis, galima jam palikti teisę pačiam pasirinkti bausmę: ar cheminę kastraciją, ar ilgalaikį laisvės apribojimą; jam įkliuvus pakartotinai, bausmę sugriežtinti bei atimti ir tokio pasirinkimo teisę. O jei dėl gydymo nusikaltėliui sutriktų kokio kito organo veikla, ką gi, būkim gailestingi ir suteikime jam teisę į... psichologo pagalbą.

Bet kurį smurtinį nusikaltimą asmeniui, ypač vaikui, padaręs žmogus pats iš savęs atima teisę laikyti jį pilnaverčiu visuomenės nariu, ir raginimai taikyti jam atsakomybę už nusikaltimą ir bausmę lengvinančias "žmogaus teises" reiškia pasityčiojimą ir iš žmogaus teisių idėjos, ir iš tos (kol kas?) didesnės visuomenės dalies, kuri gyvena, dirba, kuria, gerbdama ir save, ir bet kurią kitą gyvą būtybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"