TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ariogala ar Vilnius?

2009 07 17 0:00

Kasmet tremtinių ir politinių kalinių sąskrydžiai vyksta Ariogaloje, Raseinių rajone. Kodėl ne Vilniuje?

Neturiu Ariogalai jokių priekaištų, tik nuoširdžiai manau, kad buvusiems partizanams ir tremtiniams, kovotojams už krašto laisvę ir žmogaus teises į tikėjimo ir žodžio laisvę tinkamiausia vieta susirinkti būtų Lietuvos sostinė. Dėl jos tiek kovota, kentėta ir mirta.

Daug lietuvių, niekuo nenusikaltusių savo sąžinei, sovietų okupacijos metais buvo nuteisti praleisti jaunystę kalėjimuose ar psichiatrijos ligoninėse. Tūkstančiai dorų piliečių buvo išvežti iš Lietuvos. Daug, oi, daug jų liko amžino įšalo žemėje. Dalis grįžo, tačiau sovietų nualintoje Tėvynėje namų neberado. Nesulaukė jie tinkamo dėmesio ir pagalbos jau ir laisvoje Lietuvoje.

Šie žmonės, tremtiniai, buvę partizanai, 1941 metų birželio sukilėliai, kentėję lageriuose ar koncentracijos stovyklose Sibire ir

Vokietijoje, šiandien yra pajuokiami, pravardžiuojami "megztomis beretėmis", "patriotais-idiotais". Siaubinga! Taip įžeidinėti asmenis, kurie perėjo komunizmo ir nacizmo sukurtą pragarą žemėje?! Tie, kurie tokiais epitetais drabsto gyvenimo sužeistą žmogų, suniekina ir pažemina save.

Taigi, manau, sąskrydžiai iš Dubysos slėnio turėtų būti perkelti į Vilnių. Ypač šiemet! Vilnius - Europos kultūros sostinė. Švenčiame Lietuvos vardo tūkstantmetį. Pats Maironis pritartų, kad tarp kalvų dunksantį Vilnių pabudintų patriotinės organizacijos, kad lietuviškų dainų ir žodžių spinduliai sklistų Katedros aikštėje.

O vietos mūsų sostinėje - sočiai. Gal vienas kitas ir taip išgražėjusio Vilniaus dar nėra matęs.

Mano manymu, suvažiavimas Vilniuje sulauktų ir vyriausybininkų, kuriuos retai pamatysi Dubysos slėnyje, dėmesio. Vienas renginio tikslų ir turėtų būti užmegzti tą "ryšį su valdžia", apie kurio stygių nemažai kalba žiniasklaida. Ankstesnės Dubysos slėnyje priimtos rezoliucijos, matyt, Vilniaus nepasiekė. Tiksliau - "tebesiilsi" Seimo slėnyje. Didžiausias kurtumas ir nejautrumas!

Vilniuje susirinkę tremtiniai ir politiniai kaliniai galėtų pamėginti gerinti bendravimo santykius - tautos su valdžia. Ryšio tarp valdžios ir tautos (ar priešingai) nebuvimas - iki šiol tebejuntamas sovietų palikimas: durys atvirumui ir aiškinimuisi tautai neatveriamos, dirbama lyg slapčia. Okupacijos metais visi įprato tylėti. Tada viešo valstybės gyvenimo apskritai nebuvo, be to, atvirumą varžė baimė. Regis, dabar jau turėtume drąsiai, atvirai kalbėti ir dirbti dėl žmogaus ir krašto gerovės.

Įsivaizduoju, kad sąskrydžio Vilniuje rezoliucija gražiomis eitynėmis, galbūt su kariuomenės orkestru, Gedimino prospektu galėtų būti nunešta iki Seimo rūmų ir įteikta Seimo pirmininkui.

Kitas dalykas. Reikia kviestis jaunimą. Pavyzdžiui, studentija per sąskrydį galėtų patalkinti. Juk jie - valstybės ateitis, būsimi vadovai. Dalyvaudami visuomeninių organizacijų veikloje studentai praturtintų savo žinyną ir patirtį, stiprėtų jų pareigos ir atsakomybės jausmas, mažėtų nuotolis tarp kartų. Ne vienas jaunas žmogus, baigęs jau laisvos Lietuvos universitetus, galėtų būti pageidaujamas ir visuomeninių grupių suvažiavimuose, ir kultūriniuose minėjimuose.

Gyvenimas kinta, laikas riedėte rieda, vyresniųjų gretos retėja, todėl jaunimo izoliacija nuostolinga tautos reikalams. Reikia versti naują, esamojo laiko lapą ir žvelgti į būsimąjį.

Tenebūna demokratija beprasmis žodis. Teįprasmina ją ir nuoširdus kaimynų bendravimas, pagalba vienas kitam, pagarba visiems, kurių gyvenimas ir darbai to verti, pastangos suprasti padėtį ir ją gerinti. Tai ir mūsų Vyriausybės rūpestis bei darbas.

*

Paminėjau eitynes Gedimino prospektu, ir užplūdo gražūs prisiminimai. Mažame provincijos miestelyje, Kybartuose, kur augau, beveik visų organizacijų šventės vykdavo miesto sode. Į jį po šv. Mišių patraukdavo ir organizacijų nariai su vėliavomis, ir svečiai. Priekyje - ugniagesių dūdų orkestras, grojantis maršus. Mes, maži vaikai, bėgdavom šalia orkestrantų ir žiopsodavom į jų žandus ir instrumentus. Pasiekę sodą lėkte nulėkdavom užimti pirmųjų suolų, skirtų, matyt, svečiams. Bet niekas mūsų iš ten nevarydavo - tikriausiai norėjo, kad vaikai viską matytų ir girdėtų. Burmistras, pasveikinęs susirinkusiuosius, ateidavo prie mūsų. Mes tik susistumdavom arčiau vienas kito ir sėdėdavom su burmistru. Būdavom kalbinami, bet, užuot jam atsakę, tik dar labiau susiglausdavom ir kikendavom...

Bendravome draugiškai, jauni ir seni, dideli ir maži, burmistras ar organizacijos pirmininkas šnekučiuodavosi su šventiškai pasipuošusiu sodo sargu. Bendravome!

Tokio bendravimo šiandien trūksta. Suėję ar suvažiavę specialiomis progomis, ypač tautinėmis ir valstybinėmis, padarykime jas atmintinas ir patiems jauniausiems, kurie dar tėvų už rankos yra vedami. Bet tai, kas matyta, jų atmintyje išliks ilgam.

Matymas - atmintis, bendravimas - tautos stiprybė.

 

Jadvyga DAMUŠIENĖ


94-uosius einanti LŽ bičiulė Jadvyga Damušienė - žinoma lietuvybės išeivijoje puoselėtoja, ateitininkų veikėja. Į Lietuvą iš Amerikos su vyru, prof. dr. Adolfu Damušiu (1908-2003) gyventi grįžo 1997 metais.

Abu su vyru aktyviai dalyvavo Lietuvių fronto bičiulių ir ateitininkų veikloje, abu daugybę jėgų atidavė kurdami ir puoselėdami garsiąją išeivijos jaunimo stovyklą "Dainava".

Amerikoje J.Damušienė dirbo įvairiose lituanistinėse švietimo įstaigose. Rūpindamasi lietuvių jaunuomenės ugdymu rašė jiems eilėraščius, dainų ir vaidinimų tekstus, būrė chorus, tautinių šokių kolektyvus, rengė koncertus.

Įrašyta į Lietuvos rekordų knygą kaip vyriausia Lietuvos vairuotoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"