Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Arogantiški vartai į Lietuvą

 
2017 02 28 6:00

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) vartais į mūsų šalį atvykstantiems ne ES valstybių piliečiams dažniausiai tampa Vilniaus oro uostas, geležinkelio stotis ir keltų terminalas Klaipėdoje. Dabar vis daugiau ne ES piliečių ėmė važiuoti į Lietuvą ir autobusais.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) vartais į mūsų šalį atvykstantiems ne ES valstybių piliečiams dažniausiai tampa Vilniaus oro uostas, geležinkelio stotis ir keltų terminalas Klaipėdoje. Dabar vis daugiau ne ES piliečių ėmė važiuoti į Lietuvą ir autobusais.

Koks yra Lietuvos veidas, kurį pamato užsieniečiai, pirmiausia turėtų rūpėti mums patiems. Kiek teko vykti per Vilniaus oro uostą ar geležinkelio stotį, regėdavau pasitempusius, maloniai su mūsų valstybės svečiais bendraujančius pareigūnus. Jeigu jie turi papildomų klausimų dėl atvykusių žmonių pragyvenimo galimybių Lietuvoje, buvimo mūsų šalyje tikslo, galimų darbų, principingai ir mandagiai to klausia.

Taip su svečiais bendrauja ir kitų teisinių bei demokratinių valstybių pareigūnai. Vis dažniau panašiai elgiasi ir nebūtinai demokratinių šalių, tokių kaip Rusija ar Baltarusija, pasieniečiai ir muitininkai. Anksčiau ten matydavome susiraukusių, viskuo nepatenkintų pareigūnų veidus, bet pastaruoju metu su tuo susiduriame vis rečiau. Iš jų irgi imta reikalauti, kad būtų mandagūs.

Tose šalyse galima rasti ir skelbimų, raginančių pranešti apie bet kokius korupcijos ar kyšininkavimo atvejus, nurodomi telefonų numeriai, kuriais siūloma skambinti, jeigu užkliūva pareigūnų elgesys pasienio punktuose. Ar tai padeda išgyvendinti korupciją ir kyšininkavimą – jau kitas klausimas, tačiau visada geriau prieš kritikuojant kitus pasižiūrėti į save.

Kai į Lietuvą grįžau autobusu, iškart pajutau, ką turėjo galvoje man skundęsi ukrainiečiai.

Daugiau kaip mėnesį praleidau Rytų Ukrainoje ir Kijeve. Ten netikėtai susidūriau su nauju reiškiniu. Žmonės, ypač tie, kurie nebegali išgyventi savo šalyje ir svarsto apie darbą kurioje nors ES valstybėje, išgirdę, jog esu iš Lietuvos, iškart pasakydavo ne vieną šiltą žodį apie mūsų kraštą, bet paskui pridurdavo: „Važiuoti pas jus labai nemalonu.“

Kai tai išgirdau pirmą sykį, tuoj paklausiau, ką žmogus turi omenyje, tačiau šis atsakė nenorintis apie tai kalbėti. Tik pridūrė, kaip gerai mums toje ES gyventi.

Nesinorėjo aiškinti, kad dalis Lietuvos piliečių sutiktų su šiuo teiginiu tik tiek, jog narystė ES atveria ir nenutrūkstamos emigracijos iš mūsų šalies galimybes. O norėtųsi, kad ir Lietuvoje žmonėms būtų gera gyventi.

Panašių pastabų apie nesvetingumą ėmiau girdėti vis daugiau. Pagaliau pavyko išsiaiškinti, kad turima omenyje ne kokį nors neigiamą išankstinį lietuvių požiūrį į atvykusiuosius iš Ukrainos, o mūsų pareigūnų elgesį. Tuomet pabandžiau suvokti, kurie jų tokie nesvetingai. Svarsčiau, gal mūsų diplomatai, dirbantys konsuliniame skyriuje Kijeve ir išduodantys vizas vykti į Lietuvą? Jie pripažino, kad pastaruoju metu į Lietuvą keliaujančių ukrainiečių labai pagausėjo, ir dauguma važiuoja čia dirbti.

Nekeista. Lietuvoje taip ir nerandama būdų įtikinti grįžti masiškai į kitas ES valstybes išvykusių lietuvių, tad kompensuoti darbo jėgos poreikį nutarta pasitelkiant žmones iš trečiųjų šalių. Net Seimo delegacijos nariai, prieš kelias savaites lankęsi Rytų Ukrainoje, ragino šio regiono gyventojus važiuoti į Lietuvą dirbti. O panašūs Lenkijos atstovų skelbimai kabo visur.

Tačiau, kaip sakė ukrainiečiai, konsuliniame skyriuje Kijeve dirbantys diplomatai, nors ir labai yra užsiėmę, žmones sutinka pareigingai bei paslaugiai. Pagaliau pavyko sužinoti, kad problemų kyla Medininkų pasienio punkte, per kurį atvyksta didžioji dalis ukrainiečių.

Buvo įdomu sužinoti, ar šie teiginiai turi tiesos. Kai į Lietuvą grįžau autobusu, iškart pajutau, ką turėjo galvoje man skundęsi ukrainiečiai. Patikrą Ukrainoje ir Baltarusijoje visi keleiviai perėjo laiku. Kai atvykome į Lietuvos pasienio punktą ir sustojome prie patikros namelio, daugiau kaip valandą laukėme, kol pasirodys pareigūnai. Vairuotojai spėliojo, kad, matyt, keičiasi pamaina. Per tą laiką mus pasivijo ir autobusas, išvažiavęs iš Kijevo dviem valandomis vėliau.

Tačiau „gražiausi“ dalykai prasidėjo per pačią patikrą. Prie langelio sėdėjo du pareigūnai – vyras ir moteris – bejausmiais, piktais veidais ir rėksmingai nurodinėjo, kaip ne ES šalių piliečiams reikia atlikti nustatytą procedūrą, teiravosi apie atvykimo tikslus, būsimą darbą, pragyvenimo šaltinius. Klausimų turinys nestebino. Paniekinamas požiūris į žmones – bjaurus.

Tai vyko praėjusio šeštadienio rytą, 8 valandą. Padaręs pareigūnams pastabą dėl elgesio, išgirdau, kad jie žino, kaip turi dirbti. Kai grįžau į autobusą, vienas ukrainiečių prabilo, jog jautėsi lyg atsidūręs „zonoje“. Iš tiesų pareigūnai pasienio punkte elgėsi tarsi kalėjimo prižiūrėtojai iš kino filmų. Kyla klausimas, kam jie rodo nepagarbą: atvykstantiems žmonėms ar Lietuvai, prie kurios vartų taip sutinkami svečiai? Saugoti valstybės sieną nuo tamsios praeities asmenų reikia, bet ar Lietuvoje priimtina pareigūnų savivalė?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"