TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Arpadas Erdei: "Kiekvienas pilietis turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą"

2006 09 13 0:00

Praėjusią savaitę Vilniuje vyko Europos konstitucinių teismų konferencijos pirmininkų susirinkimas. Tarp Konstitucijos autoritetų kongrese aktyviai dalyvavo Vengrijos Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotojas profesorius Arpadas Erdei.

Vengrijos Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko pavaduotojas profesorius Arpadas Erdei - daugelio teisės mokslo darbų autorius ir vertėjas. Jis buvo Baudžiamojo proceso įstatymo projekto rengėjas. Ilgus metus dirbo mokslinį pedagoginį darbą. KT teisėju paskirtas 1998 metais, o šio Teismo pirmininko pavaduotoju tapo 2003-iaisiais. Paauglystėje susižavėjo fotografija, vėliau savo įgūdžius tobulino dirbdamas kriminalistikos tyrimo srityje. Dabar fotografija - didžiausias Erdei hobis. Profesorius sutiko atsakyti į "Lietuvos žinių" klausimus.

Aktyvioji teismo pozicija

- Vengrijos KT 1989-1998 metais, kai jam vadovavo dabartinis šalies prezidentas Laszlo Solyonas, buvo itin aktyvus. Savo sprendimais ne tik pripažindavo, ar teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, bet ir nurodydavo parlamentui, per kiek laiko reikia įstatymą pakoreguoti, ištaisyti klaidas. Lietuvos KT pastaruoju metu vis sulaukia priekaištų dėl aktyvaus ir nuoseklaus teisės aktų konstitucingumo nagrinėjimo. Ar, jūsų manymu, pasiteisina tokia teismo taktika? Ką iš to laimi valstybė?

- Vengrijos Konstitucinis Teismas aktyvumo pozicijų laikosi iki šiol. Mums ir dabar įprasta priimti konkrečius sprendimus, nurodyti parlamentui, per kiek laiko ir kokius konstitucinius pažeidimus jis privalo ištaisyti. Tiesą sakant, jei teismas dirba pernelyg aktyviai, nėra gerai. Skubotumą lydi paviršutiniškumas ir galimos klaidos, o to neturėtų būti. Dirbant ne itin aktyviai galima prarasti autoritetą visuomenės akyse. Mūsų priedermė - apginti Konstitucijos normas. Labai aktyviai priimdavome sprendimus per pirmus penkerius veiklos metus. Dabar dirbame normaliu ritmu. Mūsų sprendimai daro įtaką valstybės gyvenimui. Ragindami valdžios institucijas greitai į juos reaguoti pateisiname visuomenės lūkesčius.

Individualaus skundo institutas

- Vengrijos Konstituciniame Teisme yra Individualaus skundo - actio populiaris - institutas. Kitaip tariant, bet kuris šalies pilietis gali kreiptis į KT. Kokie tokios galimybės pranašumai ir trūkumai? Ar siūlytumėte Lietuvos teisme įkurti tokį institutą?

- Kiekvienas Vengrijos pilietis turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą ir sakyti, kad Konstitucijos nuostata pažeidžia jo teises. Tai didelis pranašumas. Aktyvūs piliečiai išties išaiškino daug keistinų ir taisytinų netikslumų. Tačiau matome ir minusų. Padidėjo darbo krūvis ir apimtis. Taigi jei Lietuvos teismas ryšis tam, sveikinsiu jį.

- Vengrijos KT nagrinėjo ir socialines bylas. Jūs bene pirmi Europoje pripažinote, kad pensijos yra privati nuosavybė. Kokio rezonanso sulaukė toks pripažinimas?

- Socialinių bylų sprendėme ne tiek daug. Klausimą dėl pensijų ir socialinių garantijų nagrinėjome 1998-aisiais. Tada ir pripažinome, kad pensijos yra nuosavybė. Toks sprendimas suteikė galimybę socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms reikalauti teisinių garantijų. Pensijų problema aktuali Vengrijoje, šiuo klausimu rūpinasi tiek parlamentas, tiek vyriausybė. Tai daroma ir be Konstitucinio Teismo kišimosi.

Abortas - laisvas apsisprendimas

- Jūsų KT suteikė moterims laisvo apsisprendimo galimybę dėl abortų. Lietuvai, katalikiško krašto atstovei, įdomu, kokie buvo tokio sprendimo motyvai?

- 1991 metų gruodžio 17 dienos KT sprendime pažymima, kad abortų problema susijusi su pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tokiomis kaip motinos apsisprendimo, kaip žmogaus orumo sudedamosios dalies, teise bei embriono teise gyventi. Teismas konstatavo, jog Konstitucija nenusako, ar žmogaus embrionas teisiškai laikytinas žmogumi. Todėl įstatymų leidėjai turi teisę patys spręsti šį klausimą. Sakykim, jei įstatymas numatytų, kad embrionas yra žmogus nuo pastojimo ar nuo kito momento, reikėtų atsižvelgti į konstitucinę nuostatą dėl žmogaus gyvybės neliečiamumo. Vėliau parlamentas priėmė "nenumatyto" - nepaprastojo aborto įstatymą, kuriame įteisinta moters pasirinkimo laisvė. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymo normos nėra konkrečios ir nurodė nustatyti tikslesnius "nenumatyto" aborto kriterijus.

- Kitas svarbus ir įdomus KT sprendimas - nepritarti siūlymui legalizuoti eutanaziją. Tačiau 2003 metų balandžio mėnesio sprendimu akcentuojama, jog mirtina liga sergantys pacientai pagal galiojančius teisės aktus gali atsisakyti medicinos priežiūros. Pakomentuokite šią nuostatą.

- Tai nebuvo rezonansinė byla. Pagal Vengrijos įstatymus žmogus turi teisę atsisakyti gydymo. Pavyzdžiui, pacientas serga nepagydoma liga, jam būtinai reikalingi vaistai, palaikantys gyvybę. Toks ligonis turi teisę atsisakyti gydymo, bet prieš tai jam reikia paaiškinti galimas pasekmes. Atkreiptas dėmesys į tai, jog tokį sprendimą darantis asmuo privalo suvokti pasirinkimo teisę. KT priėmė sprendimą, kad žmogus gali pasirinkti, ar jam gyventi, ar negyventi. Tačiau niekam nesuteikta teisė atimti kitam gyvybę naudojantis eutanazija.

- Kokią prognozuojate Europos Konstitucijos ateitį?

- Neturiu jokių idėjų šiuo klausimu.


P.S. Vengrijos Konstitucinis Teismas savo veiklą pradėjo 1990 metų sausį. Jį sudaro vienuolika teisėjų. Šis teismas, palyginti su kitų Europos šalių konstituciniais teismais, turi labai didelę kompetenciją ir kasmet gauna daugiau kaip tūkstantį prašymų. Vengrijos Konstitucinis Teismas tiria ne tik įsigaliojusių, bet ir neįsigaliojusių Valstybės Susirinkimo priimtų įstatymų Konstitucijos atitikimą, taip pat nagrinėja bylas pagal respublikos prezidento kreipimusis ir individualius piliečių skundus.

Prie svarbesnių bylų priskirtinas 1990 metų sprendimas, kuriuo vadovaudamiesi aukštas pareigas politinėse partijose ar visuomeninėse organizacijose einantys asmenys turėjo pateikti ataskaitą apie savo turtą. Vengrijos KT nusprendė, jog toks teisinis reguliavimas prieštaravo Konstitucijai, nes pažeidė joje įtvirtintą piliečio privačios sferos ir duomenų apie jo asmenį apsaugos principą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"