TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Artėja atomazga: mergaitė demaskuos savo tetą

2012 06 21 5:48

Lietuvos pediatrų draugija išreiškė susirūpinimą, kad nėra jokių oficialių žinių apie fizinę ir psichologinę Garliavos mergaitės būklę.

Gydytojų nerimą nesunku suprasti, juolab kad visuomenę kartkartėmis pasiekia šiokios tokios neoficialios žinios. "Dabar vyksta reabilitacijos procesas", - savo tinklalapyje praneša mergaitės motina Laimutė Stankūnaitė. Iš jos interviu žiniasklaidai jau galima spręsti ir apie šios reabilitacijos kryptį.

"Mergaitė prakalbo, dėl kokių priežasčių atsirado ši melaginga istorija, - paaiškino motina. - Greitai pasitvirtins tai, ko bijojo Neringa Venckienė ir jos tėvai." Kitaip sakant, jau neabejojama, kad mergaitė patvirtins, jog ji buvo primokyta, ir todėl visa pedofilijos istorija - išgalvota.

Nebūtų nuostabu, jeigu viskas nevyktų pagal iš anksto nesunkiai numanomą planą: pirmiausia atkovojama mergaitė, o paskui pasikeičia jos parodymai. Kitų liudytojų nėra, visi, kurie galėtų apie tai ką nors pasakyti, jau iškeliavo Anapilin. Liko tik mergaitė ir motina.

Atrodytų, tiesa turėtų būti bendras susipriešinusios visuomenės interesas. Bet vienai jos pusei tiesa liks tai, ką mergaitė kalbėjo anksčiau, kitai - ką pasakys dabar. Galima neklystant atspėti, kuri iš dviejų tiesų teismo sprendimu bus pripažinta vienintele. Šį sykį ekspertų anksčiau padaryta išvada, kad mergaitė neturi polinkio fantazuoti, pagaliau taps neatremiamu argumentu. Andrius Ūsas bus reabilituotas, ir pati skandalingiausia byla per visą atkurtos valstybės istoriją atguls amžino poilsio į archyvą.

Tačiau ar tai ir bus būtent ta tiesos akimirka, kuri patenkins L.Stankūnaitės šalininkus? Juk daugelis iš jų - tokie patys mūsų piliečiai, kaip ir tie, kurie stoja N.Venckienės pusėn. Kad tuo įsitikintum, užtenka pasiklausyti kad ir pirmo pokalbio užstalėj - neretai, net gerai pažinodamas žmogų, iš anksto nepasakysi, kurioje jis pusėje. Tuomet kas mus vis dėlto skiria?

"Čia dar pradės lįsti galai! Pamatysi, - girdžiu nebe pirmą sykį. - Negali būti taip, kaip piešia Venckienė ir jos brolis." Tai - skepticizmas, paremtas netikėjimu, kad žmogus, kuris ryžosi pasipriešinti sistemai, negali neturėti slaptų savanaudiškų paskatų (visi susitaikė, o čia, matai, jai vienai netinka).

Be viso kito, tokia pozicija grindžiama ir gyvenimiška patirtim, kuri byloja, kad tėvų kova už teisę į vaiką neretai būna labai nešvari ir negailestinga.

Kiek galiu spręsti, už mergaitės motiną - ir didžiulė dalis moterų. "Vaikas turi augti su savo mama", - turbūt tai jau irgi girdėjote. Kad ta mama galbūt ir ką nors padarė, net ir ne taip svarbu. Matyt, skyrybų krašte, kuriame sugyventiniai ar patėviai neretai kiša nagus prie svetimų dukterų, mūsų moterys jau spėjo su viskuo apsiprasti.

Skiria ir požiūris į Kauną. Nemažos Lietuvos dalies akyse tai - vis dar banditų ir spekuliantų miestas. Toks ir velionis Drąsius Kedys. Kad jis ir jo sesuo Neringa iš Garliavos - dar ir papildomas trūkumas. "Nutrijos!" Tarsi į tas nutrijas, prieš ką nors uždirbant, nebūtų tekę įdėti daug juodo darbo.

Dar už mergaitės motiną - didžioji dalis intelektualų, žvelgiančių į pasaulį per liberalizmo prizmę: kuo daugiau laisvių, tuo geriau. Be to, intelektualai nemėgsta sąmokslo teorijų ir to, kas bent iš tolo primena raganų medžioklę. Neįtikina net ir tai, kad kaimynėje Latvijoje buvo demaskuotas aukštų pedofilų tinklas, kuriam priklausė šalies premjeras ir vienas iš vyriausybės narių, taip pat plačiai žinomas faktas, kad tuometinė šalies prezidentė Vaira Vykė-Freiberga šį įvykį pavadino "juoda diena krašto istorijoje".

Akivaizdi takoskyra eina ir seksualinės orientacijos pagrindu: nežinau nė vieno mažumų atstovo, kuris nebūtų už L.Stankūnaitę. Nors visų priežasčių ir motyvų neišvardysi, gali būti ir taip, jog teisūs tie, kurie tvirtina, kad visuomenė skilo per pusę.

Tačiau klausimas, kodėl vienos iš pusių neprivertė suabejoti savo teisumu akivaizdus teismo vengimas išsiaiškinti motinos vaidmenį, taip ir lieka neatsakytas. Kaip ir tai, kodėl nepaskatino susimąstyti net penkių su šia byla susijusių žmonių žūtys (N.Venckienė mini net aštuonias mirtis). Tie motyvai, kuriuos anksčiau išvardijau, į šiuos klausimus neatsako.

Atrodytų, jeigu L.Stankūnaitė nekalta, tuomet kodėl kažkam reikia bijoti jos teismo? O, pateikus kaltinimus A.Ūsui, jų nepateikti motinai? Juk Konstitucijoje pasakyta: "Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai." Tačiau kad motina nekalta, nusprendė kažkas kitas, taip apeidamas teisminį procesą ir iškeldamas save aukščiau už Pagrindinį šalies įstatymą. Jau vien tai turėtų sukelti teisininkų bendruomenės pasipiktinimą, o visuomenę priversti atkreipti dėmesį į tai, kad viskas siuvama baltais siūlais.

Tačiau niekas nepasipiktino, o tie, kurie atkreipė dėmesį, buvo apšaukti "kedininkais" ir "patvoriniais". Kalba ne apie vieną nuomonę, kuri nežavi jokio laisvo piliečio - kalba apie reiškinį, kurį būtų galima pavadinti pasirinktiniu teisingumu: matau tik tai, kas atitinka mano poziciją ir įsitikinimus. Arba kas ne mažiau iškalbinga, - nepalaikau nė vienos iš pusių. Saliamoniška pozicija! Ką pasakys ją užimantieji, jeigu šią istoriją lydinčios mįslingos žūtys sulauks tęsinio?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"