TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Artėjančių Dūmos rinkimų Rusijoje grimasos

2016 03 18 6:00

Dažnai galima išgirsti nuomonę, jog rinkimai Rusijoje labai lengvai nuspėjami, o nuspėti, kas bus po jų, neretai gali pritrūkti fantazijos. 

Rinkimai autoritarinėse valstybėse, žinoma, neturi nieko bendra su rinkimais demokratinėse šalyse. Tačiau tai nereiškia, kad tokio tipo režimams jie yra nesvarbūs. Valdžiai svarbu sutartu laiku pratęsti savo galiojimo laiką. Faktas, jog Rusijoje valdžia gali būti tik perrenkama, o ne išrenkama. Tačiau tai nereiškia, jog neverta skirti dėmesio procesams, reikalingiems artėjantiems rinkimams pasirengti.

Nesisteminės opozicijos atstovai rengiasi. Diskutuodami, kritikuodami vieni kitus, vis negalėdami rasti konsensuso. Bet tai ir yra tos menkos laisvos, kritinės minties, pliuralizmo apraiškos. Ir stebėtis neverta. Štai atviras laisvės demonstravimas ir Kremliaus kritika Borisui Nemcovui kainavo gyvybę. Ne vienas turbūt susimąstytų, ar verta kovoti. Būsite opozicijoje – nuolatiniai sulaikymai garantuoti, o kameroje į draugiją jums dar pasiūlys, pavyzdžiui, atvira tuberkulioze sergančius asmenis.

Tačiau rinkimams rengiasi ir valdžią uzurpavusi „Vieningoji Rusija“, palaikoma Vladimiro Putino.

Pirmas siurprizas pateiktas dar 2015 metų vasarą. Rinkimai vyks ne 2016-ųjų gruodį, o rugsėjo 18 dieną. Sutrumpinta Dūmos kadencijos trukmė. Bet Rusijoje tai – ne problema. Rusijoje teisingumas ar teisės viršenybė belikę tušti žodžiai. Šios politikos ir teisminės valdžios sąveikos rezultatas – Konstitucinio Teismo sprendimas, jog viskas gerai – kadenciją sutrumpinti galima. Tačiau ką reiškia rugsėjis, o ne gruodis? Reiškia, jog opozicija rimtos rinkimų kampanijos šansų beveik neturi, mat rinkėjai atostogauja. Tuo metu „Vieningajai Rusijai“ ir kitoms „kišeninėms“ partijoms tereikės pakviesti balsuoti piliečius, kurie vasarą poilsiaudami primiršo kainų šuolius, ekonomikos krizę ir neturi jokio noro gilintis į politines aktualijas. Visi supranta, kad praalkę rinkėjai, informuoti rinkėjai gali būti labai neparankūs Kremliui. Prezidento rinkimuose krizės veiksnį būtų galima eliminuoti kiek lengviau, tačiau Dūmos rinkimuose, kai pasitikėjimas šia institucija ir kartu partijomis yra kur kas mažesnis, geriau nerizikuoti (Levados centro apklausų duomenimis, Dūmos veiklą neigiamai vertina 54 proc., o už „Vieningąją Rusiją“ balsuotų 39 proc. rinkėjų). Dar ir koks karinis konfliktas neprošal. Todėl tikėtina, kad prieš rinkimus televizorių ekranuose bus rodomi reportažai apie karinį konfliktą. Tik klausimas – kokį.

Kitas žingsnis – V. Putinas pasirašė įsakymą, kuriuo uždraudė žurnalistams nevaržomai lankytis rinkimų apylinkėse ir stebėti rinkimus. Teisę stebėti balsų skaičiavimą turės tik akredituoti žurnalistai. Patikslinkime – Kremliui pavaldžių žiniasklaidos priemonių žurnalistai.

Taip pat keičiami rinkėjų sąrašai, sujungiant miesto ir kaimo rinkėjų sąrašus. Rusijoje apygardų ribų perbraižymas (džerimanderingas), kuris palankus konkrečiai politinei jėgai, yra paplitusi praktika. Tai mažina nesisteminės opozicijos šansus, nes pasiekti periferiją, neturint prieigos prie televizijos kanalų, beveik neįmanoma. O televizorius, kurį opozicija dažnai vadina „zombinimo dėže“ (rus. зомбоящик), yra svarbiausias ginklas. Parlamentinės partijos taip pat tariasi dėl nekonkuravimo vienmandatėse apygardose, taip iš anksto pasidalijant mandatus.

Kokios viltys tenka nesisteminei opozicijai? Pirmiausia – svarbus vieningumas, jis galėtų padėti sujungti rinkėjų balsus. Tačiau partija „Jabloko“ atmetė partijos PARNAS (Liaudies laisvės partija) siūlymą jungtis rinkimų kovai. O visų opozicinių partijų reitingai šiuo metu siekia apie 1 procentą. Dar liko tikimybė, kad jėgas suvienys „Jabloko“ ir „Progreso partija“, vadovaujama vieno ryškiausių šiandienos opozicijos veikėjų – Aleksejaus Navalno. Tačiau viltis griauna ne tik opozicijos vienybės stoka. Viltis griauna ir rinkėjai. Sociologų vertinimu, dominuojantis dabartinio Rusijos gyventojo tipas – sovietinio tipo tęsinys. Tai žmogus, prisitaikęs prie represinių valdymo priemonių, paklūstantis valdžiai, pripažįstantis hierarchinę struktūrą, kartu sugebantis meluoti, pataikauti. Tokio tipo žmonėms būdinga permainų baimė, apatiškumas, jie pasitiki tik artima aplinka. Žinoma, šis tipas prisitaikė prie rinkos ekonomikos, vartotojų kultūros. Tačiau santykio su valdžia, jėgos struktūromis transformacija neįvyko. Ir naujausios apklausos rodo, kad dauguma piliečių palankiausiai vertina sovietinę politinę sistemą (37 proc. prieš 23 proc. palankiai vertinančių dabartinę sistemą; Vakarų demokratijos modelis priimtiniausias tik 13 procentų).

Statistiniam piliečiui, kuriam demokratija, pliuralizmas, liberalizmas yra tarsi keiksmažodžiai, opozicija neturi ko pasiūlyti. Lieka orientuotis į itin nedidelę kritiškai mąstančią visuomenės dalį. Tačiau tai gali lemti tik menką balsų skaičių. Bet ir 20 mandatų opozicijai suteiktų daugiau galimybių veikti ir atstovauti tai nedidelei rinkėjų daliai. Deja, didžiajai visuomenės daliai nereikia, kad jai būtų atstovaujama. Jie tiesiog perrenka tuos, kas juos valdo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"