TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Artojų krašto rytojus

2015 06 27 6:00

Keista ta Lietuva, artojų kraštas. Naujausiais Žemės ūkio ministerijos ir Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje užauginamų vaisių ir daržovių kiekis negali patenkinti vietinės rinkos poreikio. Tačiau dirvonuojančių laukų gerai pasidairęs rasi kiek nori.

Nors šiaip vaizdas neblogas. Važinėjant po Lietuvą rugių, kviečių laukai banguoja raudonomis aguonomis, pakelių rugiagėlėmis apsikaišę, prastesnėse kalvelėse grikiai į saulę stiebiasi, bulvės vagose keroja, o išradingi daržininkai sugeba užauginti net tai, kas anksčiau, atrodė, Lietuvoje negali augti. Atsikratę kolūkių kukurūzų kai kas įsigudrino ir arbūzus, vynuogynus įveisti. Vienas darbštuolis per televiziją gyrėsi net keliasdešimt rūšių vynuogių prisiveisęs - auga, neiššąla. Rodė vynuogininkas savo derlių - kekės dydžiu nesiskiria nuo atvežtinių. Nežinia, ar tikrai klimatas šiltėja, ar žemdirbių sumanumas ima viršų.

Taigi žemdirbystei Lietuvoje tinkamos sąlygos. Senoliai meteorologai sakydavo, kad Joninių lietus ypač gerai laukus palaisto ir teigiamai užprogramuoja. Šiemet per Jonines lietaus netrūko. Kaip bene ir kasmet.

Ir kodėl tuomet mums savų vaisių ir daržovių trūksta? Tikrai ne dėl to, kad tinginiai būtume. Nors dar visai neseniai buvę kolūkiečiai rėkė, oi, kaip blogai, kad kolūkius sugriovė. Blogai gal tik dėl to, kad neliko iš ko vogti, o privalomais darbadieniais - priverstiniu lažu kilometrinėse runkelių vagose su kauptukais nuo ankstyvo ryto, "normų" vykdymu - kažin ar daug kas buvo patenkintas. Dabar tas "normas" kas nori pats savo laukuose gali nustatyti ir dirbti.

Parduotuvėse vietinių vaisių ir daržovių trūksta, nes, pasirodo, didžioji dalis lietuviškos produkcijos išvežama į užsienį. Ten brangiau parduodama, nes itin vertinama. O mums mainais atvežama pigiau užaugintų gėrybių. Iš parduotuvių lentynų tenka rinktis neaišku kaip užaugintas, įtartinais chemikalais nupurkštas atvežtines. Visai neseniai internete buvo platinama informacija apie vėžį sukeliančiais chemikalais sunokintas ir išpūstas lenkiškas braškes. Skandalas buvo kilęs ir Lenkijoje, patys lenkai perspėjo tokios produkcijos nepirkti. Tačiau kur gauti lietuviškų? Savo akimis regėjau, kaip buvo sunaikintas braškių ūkis Dzūkijoje. Didžiulius laukus vienkiemyje šeima augino. Ten buvo galima pigiau nusipirkti patiems prisiskynus. Mokėdavai tik už uogas. Klientų netrūko, mat žmonėms patiko - galėjo gražesnių prisirinkti, o ir šviežut šviežutėlių.

Bet ar valdininkai nesugalvojo apmokestinti tų sau skinančiųjų? Pasirodo, net jei pats sau skini braškes, t. y. nuo sau atliekamo darbo, valstybei privalai sumokėti mokesčius. O kai namie indus plauni? Paaiškėjo, kad ūkininkui tik už uogas sumokėję žmonės buvo nelegaliai dirbantys. Tikrintojai važiavo, baudas skyrė. Tai privedė prie ūkio sunaikinimo. Kam nuo to geriau? Tos ponios iš Valstybinės mokesčių inspekcijos dabar chemizuotas braškes perka. Blogiausia, kad jos ir mums kito pasirinkimo nepaliko...

O štai Lietuvos sodininkai negali skųstis, mat pirkėjai labiausiai vertina vietinius obuolius. Pirmiausia dėl to, kad Europos Parlamentas pačioms valstybėms narėms leido spręsti, ar leisti tokius modifikuotus augalus (tarp jų ir obuolius) auginti. Tačiau kaip kuri šalis daro, parduotuvių lentynose neparašyta. Tad kol genetiškai modifikuotų produktų poveikis sveikatai išsamiai neištirtas, daugelis pirkėjų linkę rinktis nemodifikuotus. O dėl lietuviškų obuolių galime būti ramūs, jie negali būti modifikuoti. Nėra lietuviškų genetiškai modifikuotų kitokių vaisių ir daržovių, mat Lietuvoje jie draudžiami auginti. Tai mūsų žemdirbystės pranašumas. Tad suprantama, kodėl užsienyje tokia paklausi mūsų produkcija.

Taigi dėl vis dar dirvonuojančių laukų ir dėl to, kad Lietuvos rinkai neužtenka pas mus užauginto derliaus, peršasi tik viena išvada - matyt, per mažai darbo rankų. Juk daug iškeliavusiųjų į Vakarus.

Tad gal leiskime tą žemę dirbti prieglobsčio prašantiems žmonėms. Taip jie sau duonos užsiaugintų, o ne pabėgėlių centre iš valstybės kišenės gyventų. Tuomet ir paaiškėtų tikrieji migrantų veržimosi į Europą tikslai - ar jie nori dorai ir lygiai su vietiniais dirbti, ar tik planuoja iš svetimos valstybės socialinių išmokų gyventi. Jei siūlymas jiems tiks, gal ir mums iš to naudos bus - pavyzdžiui, išmokys apelsinus auginti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"