TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Asmenvardžiai - mūsų kultūros paveldas

2015 10 01 6:00

Liepos 30-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad tautietės įnoriai yra svarbiau už įstatymus, demokratiją, viešąją tvarką, valstybės saugumą, daugumos piliečių interesus. Vilniaus, Šalčininkų savivaldybės leidžia važinėti autobusams, ant kurių puikuojasi užrašai su iškraipytais vietovardžiais, kokie buvo įsitvirtinę tik Lenkijos okupacijos laikais.

O kai kurie socialdemokratai bei kosmopolitai net džiūgauja, kad po 1938 metų Lenkijos ultimatumo Lietuva įstatyme buvo priversta įrašyti, kad asmenvardžiai gali būti rašomi ir užsienietiškai. Nemažai žurnalistų ir šiaip „pranašų“ vėl virkauja, kad Seimas nepažeidė Konstitucijos, įstatymų, valstybės interesų, daugumos piliečių teisių ir dar nepriėmė „Jedinstvos“ sugalvoto ir socialdemokratų stumiamo naujo vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo. Konstitucinis Teismas Seimą įpareigojo remtis kalbininkų (vardyno specialistų) duomenimis, bet prieškonstitucinio projekto entuziastai remiasi bent dešimčia nesąmonių.

Pirmoji nesąmonė yra tai, kad žmogaus vardas ir pavardė – jo privati nuosavybė kaip ūsai, batai, pinigai ar automobilis. Jeigu pasitikslintumėte, kas yra tikriniai žodžiai (vardynas, onomastika), sužinosite, kad tai yra kalbos dalis, kuria naudojasi visi kalbos vartotojai, ir asmenvardžiai niekada nebuvo ir nebus jokia „nuosavybė“.

Neteisinga asmenvardžius painioti ir su prekių ženklais, atkeliavusiais iš kitų šalių ir parašytų jų rašyba. Pavardžių nulietuvinimo šalininkai primygtinai agituoja, kad „nelietuviškus“ asmenvardžius nelietuviškai reikia ir rašyti. Bet daugelio katalikų vardai yra hebrajiškos, graikiškos, lotyniškos ar germaniškos kilmės, o per 70 proc. lietuvių, Lietuvos lenkų pavardžių pirmiausia užrašytos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkų, rašiusių lotynų, vokiečių, rusėnų, vėliau ir lenkų, rusų kalbomis, tų kalbų rašyba ir pagal jų reikalavimus. Kiekvienas archyvuose, senuose kapuose gali rasti savo protėvių neautentiškas, iškraipytas pavardes, carų, Žečpospolitos laikais užrašytas rusiškai, lenkiškai ir t. t. Tačiau tos prievartinės rašybos negalima vadinti autentiška, originalia, kaip ir užrašymų Witold, Olgierd bei kitų.

Netiesa, kad Dabartinės lietuvių kalbos gramatika leidžia vartoti raides q, w, x. Toje išnašoje kalbama tik apie užsienio kalbų citavimą bibliotekų kataloguose. Šio gramatikos skyrelio autorius yra ir šio straipsnio autorius.

Socialdemokratų projektas tik apgaulingai pridengiamas tomis trimis raidėmis. Vien lenkų „aktyvistams“ ir maždaug trečdaliui Lietuvos lenkų reikia ne tik vienos iš jų, bet dar septynių naujų. Dėl to pripažįstami visi okupantų archyvai su iškraipytais asmenvardžiais, o jų rašymo taisykles parengtų ne tam įgaliota Kalbos komisija, bet socialdemokratų Vyriausybė, savaip pertvarkydama ir valstybės registrus, informacines sistemas. Taigi naujų raidžių galėtų atsirasti per 100, jos nuskandintų 32 lietuviškas. O kas tas naujoves mokėtų ištarti, skaityti, rašyti, kas ir kiek už jas mokėtų?

Civilinio kodekso pakeitimu žadama ne pagal lietuvių kalbos taisykles rašyti ir etninių lietuvių žemių tradicinius vietovardžius, pažeidžiant Konstitucijos 10, 14, 29 straipsnius, Valstybinės kalbos įstatymo 14, 17 straipsnius. Jeigu vėl būtų pripažintos iškraipytos vietovardžių formos Wilno, Kowno, Memel, Szawli, Poniewież ir t. t., reikštų, kad Lietuvoje jos Konstitucija nebegalioja.

Dėl įstatymų vykdymo skelbiamos dar trys netiesos: kad Lietuva esą nesilaikanti Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, sutarties su Lenkija ir kad Lenkijos lietuviai savo vardus ir pavardes galį rašyti autentiškai. Minėta Konvencija leidžia tautinei mažumai priklausančio asmens pavardę rašyti pagal tarimą oficialios kalbos rašmenimis (komentaro 68 punktas), pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas (11 str.) ir kaip tik reikalauja nepažeisti daugumos gyventojų teisių (20 str.), ypač valstybių suvereniteto, lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principų (21 str.).

Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis įpareigoja gerbti valstybių suverenumą, teritorijų vientisumą, nesikišti į vidaus reikalus (1, 2 str.), vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį (14 str.). Lietuva taip ir daro, o Lenkija sutarties iki galo nevykdo: lietuvių vardai, pavardės lenkinamos fonetiškai, darybiškai, morfologiškai, o autentiškai užrašyti asmenvardžiai jų teisinėje sistemoje negalioja. G. Kirkilas, iki šiol nenorintis žinoti visų šių faktų, turi garbingai atsistatydinti iš Lietuvos ir Lenkijos Seimų tarpparlamentinės grupės pirmininkų.

Atsakau ir į Ritos Miliūtės birželio 30 dieną LRT laidoje reikliai kartotą klausimą, kodėl Lenkijos lenkai Lietuvoje gali lenkiškomis raidėmis dokumentuose rašyti savo pavardes, o Lietuvos lenkai – negali (ir negalės). Taip yra dėl 5 priežasčių:

1) Lenkija dokumentus rašo savo valstybine kalba, Lietuva – savo valstybine kalba ir pagal savo įstatymus,

2) Lenkijoje dauguma asmenvardžių yra lenkiški, Lietuvoje – lietuviški, t. y. LDK (ne Lenkijos) kultūros paveldas su LDK būdinga asmenvardžių daryba ir net rašyba,

3) dokumentai rašomi pagal asmenvardžių šaltinius, kurie Lietuvoje galutinai nusistovėjo prieš 130–97 metus,

4) okupacinių režimų iškraipytas vardynas oficialiai nevartojamas (ypač Lenkijoje),

5) Lietuvos asmenvardžiai formavosi maždaug 800 metų, yra užfiksuoti, visuotinai vartojami ir nėra prasmės jų oficialiai keisti. Lietuvai laikas rasti derybininkus, kurie mokėtų ir norėtų Lenkijai išvardintus dalykus paaiškinti, o ne tik muštis į krūtinę ir atgailauti.

Reikalavimą ginti Lietuvos Konstituciją ir teritorijos nedalomumą anksčiau pasirašė 70 tūkst. piliečių, 500 mokslininkų ir kultūros veikėjų, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Dėl to lojalių Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ rugsėjo-spalio mėnesiais renka Lietuvos piliečių parašus dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimo. Tik taip įmanoma išsaugoti tradicinę asmenvardžių rašybą Lietuvos Respublikos dokumentuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"