TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Asmenybės išeina švytėdamos

2011 10 28 11:37

Kai išeina žmogus, paskui jį nusidriekia tarsi švytintis prisiminimų šleifas. Kuo ryškesnė asmenybė, tuo jis ryškesnis.

Sužinojus apie dr. Bronislovo Lubio netektį, it kokie krištoliniai karoliukai ėmė vertis į šleifą nuostabūs prisiminimai - akimirkos iš darbo, šiltų privačių pokalbių, be kurių paprastai neapsieidavo nė vienas interviu su koncerno prezidentu.

Prisiminimų daug, ir jiems tarsi kokiai filmo juostai prabėgant mintyse, suvoki, kad tie prisiminimai išimtinai šviesūs. Ar gali blogai galvoti apie žmogų, kuris, nors šiandien buvo tituluojamas vienu turtingiausių Lietuvos žmonių, galėjo būti kone dukart turtingesnis, jei nebūtų dalies savo pinigų paaukojęs, išdalijęs kitiems? Apie žmogų, kuris mokėjo vienu metu būti griežtas ir reiklus vadovas, intelektualas, mokslininkas ir šiltas, jautrus, atidus pašnekovas, džentelmenas.

Tas, kuris rašys B.Lubio biografinę knygą (o tokia, gal net ne viena, neabejotinai bus), greičiausiai suskaičiuos jo per gyvenimą paaukotas lėšas. Ir skaitytojai tikrai bus nustebinti. šiandien apie jo labdaringą veiklą kalba daug kas, žinome, kiek jo duota Plungei, kuri, pasak paties koncerno prezidento, jo širdyje visada užėmė pirmąją vietą, Jonavai - antrajam jo mylimam miestui, Druskininkams - jo naujam atradimui, ir visai Lietuvai. Žinome apie jo nuolat remtus meno kolektyvus, vaikų globos namus, mokyklas, pavienius menininkus, bažnyčias ir t.t. Tačiau dar labai daug ir nežinome. Kaskart bendraujant su B.Lubiu jo darbo kabinete, ant stalo nuolat puikuodavosi šūsnys prašymų paremti. Tenkino beveik visus.

Kartą norėjau parašyti apie šį Didį žmogų, kaip mecenatą, kaip labdarį. Jis labai labai daug papasakojo, tačiau atsisveikindamas pasakė: „Aš niekada nenurodinėjau žurnalistams, ką rašyti ir ką ne, tačiau paprašyti juk galiu: nerašykit apie tą labdaringą veiklą, nereikia, nenoriu“. Garsiai nusistebėjau, juk, žiūrėk, žmonės kokį menką niekutį į vaikų namus nuveža, o dar ir pinigus sumoka, kad tik žiniasklaidoje būtų apie tai paskelbta. B.Lubiui to nereikėjo.

Jis neatrodė pernelyg religingas, tačiau ne sykį labiau kamerinėje aplinkoje mėgdavo cituoti... Motiną Teresę: “Darykite gerus darbus. Jums už tai niekas nepadėkos, tačiau jūs vis tiek darykite gerus darbus“. Jam šie žodžiai tikrai buvo tapę gyvenimo moto. Susiklostė taip, kad jam padėkoti norėtų daug kas. šitam Dideliam žmogui, kuris vienas savo pečiais rėmė ne tik vieno didžiausių Lietuvos koncernų, bet ir Lietuvos ekonominio, politinio, kultūrinio gyvenimo visus keturis kampus. žmogus, kuriam iš tiesų norisi nusilenkti. Dėkoju likimui, kuris leido pažinti Jį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"