TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Aštuoneri metai po Rusijos karo su Gruzija

2016 08 09 6:00

Vakar sukako aštuoneri metai nuo tos dienos, kai Rusija pradėjo invaziją į Gruziją. Data nėra apvali, kad tokį įvykį plačiai prisimintų šių dienų pasaulis. Tačiau tai verta prisiminti dėl kelių reikšmingų aplinkybių. Pirmiausia, Kremliaus tuometiniai veiksmai panašūs į tai, kas dabar vyksta Rytų Ukrainoje. Antra aplinkybė susijusi net ne su politika, o su sportu.

Svarbių įvykių apvalios datos skaičiuojamos kas penkerius metus ar dešimtmetį, bet sporto ir olimpiadų kalendorius šiek tiek pakoreguoja tokį skaičiavimą. Šiuo metu pasaulis gyvena vasaros olimpiada Rio de Žaneire, prieš ketverius metus stebėjome Londono olimpiados įvykius, o dar prieš ketverius – Pekino.

Vargu ar atsitiktinumas, kad Rusijos karas prieš Gruziją prasidėjo tada, kai visų žvilgsniai buvo sukoncentruoti į olimpiadą Pekine. Tokiomis dienomis politikams kyla pagundų žengti kokį netikėtą žingsnį, ypač jei tikimasi pasiekti greitų rezultatų.

Rusijos ir Pietų Osetijos atstovai tvirtina, kad šį karą pradėjo Gruzija. Tbilisio politikai ir juos palaikantieji teigia, kad pirmieji veiksmų ėmėsi osetinai, paraginti Maskvos. Taip pat egzistuoja nuomonė, kad Maskva išprovokavo Gruziją imtis karinių veiksmų, prieš tai suplanavusi savo karinę operaciją prieš šią NATO narystės siekiančią šalį. Be kita ko, tam pasinaudota ir Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio impulsyvumu.

Likus savaitei iki olimpiados Pekine, rugpjūčio 1-ąją, osetinai susprogdino patrulinį Gruzijos automobilį ir sužeidė penkis policininkus. Gruzija atsakė apšaudydama osetinų pozicijas ir užmušė šešis jų kovotojus. Savaitę tęsėsi abipusiai apšaudymai.

Olimpiados atidarymo išvakarėse, naktį iš rugpjūčio 7 ir rugpjūčio 8 dieną Tbilisis ėmėsi karinės atakos prieš osetinus, panaudodamas pėstininkus, tankus ir artileriją. Tačiau Gruzija tvirtino, kad jau prieš tai buvo žinoma, kad tam tikri Rusijos kariniai daliniai atvyko į Pietų Osetiją. Taip pat, kaip ir Dono kazokai, pasireiškę Donbase.

Aišku viena: Rusijos karinės pajėgos nebūtų pajėgusios taip skubiai įsiveržti į Pietų Osetiją, o vėliau ir į pagal tarptautinę teisę pripažintą likusią Gruzijos teritoriją, jei rugpjūčio 8 dienos išvakarėse, o gal net ir rugpjūčio 7-ąją savo karinių pajėgų nebūtų sutelkusi prie vienintelio kelio, vedančio per Rokio tunelį, nutiestą po Kaukazo kalnais.

Panašus karinis pasirengimas prieš tai buvo atliktas ir Abchazijoje, kur gegužės 31 dieną buvo nusiųstos geležinkelio remonto karinės pajėgos keliui tame regione sutvarkyti.

Ne Vakarų, o Rusijos ekspertai tuomet prognozavo, kad Kremlius olimpiados dienomis imsis karinių veiksmų prieš Gruziją. Kai 2008-ųjų balandį Maskva suprato, kad NATO šalys viršūnių susitikime Gruzijai ir Ukrainai nutarė nerodyti žalio signalo, Kremliaus politikos tonas ir elgesys Kaukaze pastebimai sugriežtėjo.

Kokios šių aštuonerių metų įvykių pamokos gali būti svarbios šiomis dienomis? Kaip ir 2008-aisiais, šiemet Gruzija ir Ukraina nedaug naudos gavo iš NATO viršūnių susitikimų, beje, abu kartus vykusių Vidurio Europoje: Bukarešte ir Varšuvoje.

Kaip tuomet Gruzija, taip dabar Ukraina yra įspausta į Rusijos ir Vakarų šalių susitarimus, kurie netrukdo Kremliui de facto atplėštuose regionuose vykdyti ūkinės ir karinės veiklos. Rusija toliau gabena ten ešelonus su ginkluote, kariais, o kai kurios net ir Vakarų šalys kalba apie tai, kad Kijevui reikia priimti teisinius aktus, kurie įtvirtintų Rusijos jėga atplėštų teritorijų savarankiškumą, jose surengti rinkimus net ir esant Rusijos kariams.

Visa tai regint, Kijevą, kaip tuomet Tbilisį, gali apimti suvokimas, kad bėgant laikui Maskva vis tvirčiau įkelia koją į tas atplėštas teritorijas, o jos vis labiau tolsta nuo likusioje šalies dalyje vykstančių procesų. Vadinasi, atsiranda vis daugiau prielaidų, kad šios žemės ir jose gyvenantys žmonės virs dar viena „užšaldyto konflikto“ zona.

Visa tai didina galimybę, kad karštos galvos Kijeve, kaip tuomet Tbilisyje, pasakys: „Diena po dienos šiose teritorijose vis labiau prarandame įtaką, todėl nėra kito kelio, kaip tik jas atsiimti karine jėga.“ O olimpinių žaidynių metas tam yra labai tinkamas. Beje, tokių pat planų gali turėti ir Kremlius bei jo remiami separatistai.

Vis dėlto norisi tikėti, kad karštos galvos nepaims viršaus ir bus rasta kitų sprendimų. Juk šis Donbase Rusijos sukeltas karas jau dabar nusinešė mažiausiai triskart daugiau žmonių gyvybių nei Rusijos karas su Gruzija – ir ne tik karių, bet ir civilių.

Tačiau tam, kad būtų išvengta naujos šio konflikto eskalacijos, kurios požymių, deja, matome vis daugiau, Vakarų politikams reikia spausti ne Kijevo valdžią (kaip tuomet – Tbilisio). Vakarų politikai ir diplomatai, žvelgdami į Rusijos karo su Gruziją pamokas, turėtų suvokti, kad nesugebėjimas ir nenoras rimtai imtis konflikto sprendimo, vien nedrąsios kalbos, jog Rusija turi pasitraukti iš užimtų teritorijų, taip pat neužkerta kelio konflikto eskalavimui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"