TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Ateina metas perimti iš populistų iniciatyvą ir palikti juos už borto"

Dabartinė politinė krizė Lietuvoje - pirmiausia politinių partijų krizė, prasidėjusi prieš dešimtmetį. Krizė, kaip tokia, būtų normalus politinio proceso etapas. Lietuva auga kaip valstybė, o kiekvieną augimą ištinka sava krizė. Bet pastaroji užsitęsė. Gyvenimas sparčiai juda į priekį, partijos nespėja paskui jį.

Bene vienintelė prošvaistė pilkšvame partiniame Lietuvos gyvenime laikytinas LSDP ir LDDP susivienijimas prieš penkerius metus. Tačiau kiti reiškiniai partijose - jų tolesnis skaidymasis, uždarumas visuomenei, demokratiškumo ir modernumo stoka - neprivilioja į partijas naujų žmonių ir drąsesnių idėjų.

Kad rastume geriausius receptus krizei įveikti, trumpai prisiminkime jos ištakas. Pirmasis veiksmas: 1998-ieji. Nežymiai pralaimėjęs prezidento rinkimus Artūras Paulauskas, užuot įsiliejęs į kurią nors kairiąją partiją (tada jis buvo kairysis), nusprendžia įkurti pirmą populistinę vieno asmens autoritetu besiremiančia partiją "Naujoji Sąjunga".

Antrasis veiksmas: 2001-ieji. Paulausko taktikos sutartinė sėkmė per 2000 metų Seimo rinkimus paskatino Rolandą Paksą įkurti "savo" partiją. Eidamas Paulausko pramintais populizmo takais, pasodrindamas pažadus, Paksas tampa prezidentu. Šių dviejų politikų tuometinę sėkmę paaiškinti paprasta. Pirma, Lietuvoje per reformų metus atsirado daug skurdžiai gyvenančių žmonių, kurie norėjo permainų. Kita vertus, tradicinės partijos iš esmės nereagavo į atsiradusį skurdą. Tai liūdniausia, nes pats skurdo faktas pastebimas visame pasaulyje, tačiau netinkamas atsakas į skurdą (jo ignoravimas) tapo tikra problema.

Trečiasis veiksmas: 2003-ieji. Panaudodamas senus ryšius teisėsaugos organuose ir Pakso klaidas, Paulauskas pradeda apkaltą Paksui. Pasideda Didysis Apsispjaudymas. Tradicinės partijos priverstos žaisti dviejų populistų primestą žaidimą (vėlgi - netinkamas atsakas). Lietuvos konstitucinė sistema braška. Politinė kultūra - griuvėsiuose.

Ketvirtasis veiksmas: tie patys 2003-ieji. Apkaltos, kuri dar labiau padidina žmonių nusivylimą politikais, fone Paulausko bendražygis Viktoras Uspaskichas įkuria trečią populistinę jėgą - Darbo partiją. Viktoras daug žada vargdieniams. Tradicinės partijos toliau lieka pasyvios, neranda ryškesnio atsako populistams. Pastarieji per Seimo rinkimus susižeria didžiąją dalį kairiojo elektorato. Tradicinės partijos vėl nokautuotos.

Penktasis veiksmas: 2006-ieji. Populistai susikauna tarpusavyje - netekęs valdžios postų Paulauskas skelbia antrą apkaltą, šįkart Darbo partijai, kurią supurto įtarimai ir kratos. Darbo partija aižėja.

Taigi partinės sistemos krizės ištakos aiškios: tradicinių partijų apsnūdimas (vien tradicija nepasikliausi), nepaslankumas, lėta arba neryški reakcija į socialines problemas, kuriomis tučtuojau pasinaudoja populistai. Ateina metas perimti iš populistų iniciatyvą ir palikti juos už borto derantis dėl naujosios koalicijos. Likę be valdžios pyrago populistai gali vėl pulti į mases ir aiškinti joms apie "elito" sąmokslą, bet tauta jais netikės, nes jie jau buvo valdžioje ir iš esmės nepakeitė mūsų gyvenimo per žadėtas 111 dienų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"