TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Atėjo metas ir konfliktui dėl Kalnų Karabacho

2016 04 05 6:00

Gyvename laikais, kai atsinaujina ne vienus metus kraujavusios tautinių konfliktų žaizdos. Sirija, Donbasas, Kalnų Karabachas.

Kiekvienas šių konfliktų specifiškas, tačiau esama ir tam tikrų dėsningumų. Konfliktai atgyja, kai tam kyla interesų. Interesų ne tik tų šalių viduje, bet ir geopolitiniame žaidime, susijusiame su šiomis šalimis.

Praėjusį savaitgalį prasidėjus susirėmimams Kalnų Karabache, netrūksta svarstymų, kam naudingas šio daugiau nei prieš 20 metų „užšaldyto“, tačiau iki šiol rusenančio konflikto atsinaujinimas. Kai konfliktas „užšaldomas“, jis dingsta iš viešosios erdvės dėmesio lauko, bet gali vėl atgyti, o valstybes, kurių teritorijose vyksta, įstumia į nuolatinę nestabilumo būseną. Taip vertinamos ir tų valstybių perspektyvos.

Tokia valstybė turi tik minimalių galimybių prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) ar NATO, o išorės valstybės įgyja galimybių manipuliuoti tais procesais. Padniestrė kelia rūpesčių Moldovai, Pietų Osetija ir Abchazija – Gruzijai, Krymas ir Donbasas – Ukrainai. Toks konfliktas paprastai tampa girnapuse prie valstybės kojos. Nors daug šių konfliktų priežasčių esama ir šalių viduje, tačiau jie dažniausiai kyla, kai mygtukas paspaudžiamas išorėje.

Kalnų Karabacho konfliktas leidžia manipuliuoti iškart dviem valstybėmis: Armėnija ir Azerbaidžanu. Kai Armėnija 2013 metų pabaigoje norėjo pasirašyti asociacijos sutartį su ES, šios šalies vadovas Seržas Sargsianas buvo pakviestas į Kremlių ir jam buvo pasakyta kažkas tokio, kad jis po šio susitikimo išėjo išbalęs. Žinant Rusijos ir Armėnijos santykių specifiką, galima spėti pokalbio turinį. Matyt, Kremlius pareiškė, kad Armėnijai nuėjus ES link Rusija negins jos nuo Azerbaidžano galimo puolimo, jei šis bandytų ginkluota jėga atsiimti Kalnų Karabachą. Vėliau Armėnijos užsienio politikoje įvyko 360 laipsnių posūkis, ir šalis nukeliavo ne ES link, bet į Eurazijos Ekonominę Sąjungą.

Armėnai labai gerai žino, kad Rusija per tą laikotarpį modernią karinę ginkluotę pardavinėjo ne tik jų šaliai, kaip sąjungininkei, bet ir Azerbaidžanui.

Nors Armėnijos ginkluotosios pajėgos yra laikomos vienomis stipriausių iš trijų Pietų Kaukazo valstybių, dėl naftos dolerių Azerbaidžanui pavyko sukurti gana galingą armiją, kuri dabar yra pasirengusi atsiimti iš Armėnijos 20 proc. savo šalies teritorijos, t. y. Kalnų Karabachą, kuris pagal tarptautinę teisę yra Azerbaidžano dalis.

Bet Armėnija šią teritoriją laiko savo dalimi, kur istoriškai, kaip teigiama, formavosi armėnų tauta. Armėnams ši teritorija – tai ir jų ryšys su kadaise didžiule buvusia Armėnijos valstybe. Ji tęsėsi nuo Kaspijos iki Viduržemio jūros. Būtent čia, Kalnų Karabache, kaip teigia armėnai, buvo vienas iš keturių šios valstybės centrų – Tigranakerto miestas. Su tuo jokiu būdu nesutinka azerbaidžaniečiai. Bet faktas yra tai, kad būtent Kalnų Karabache iki šiol yra išlikusios didžiausios armėnų krikščioniškos šventovės, vienuolynai, tapę armėnų kultūros ir raštijos pradininkais, o viename iš tų vienuolynų – Gandzasaro, kaip tvirtinama, yra palaidota ir Jono Krikštytojo galva, kurią nukirto karalius Erodas.

Azerbaidžaniečiai sako, kad Kalnų Karabachas ilgą laiką priklausė Kaukazo Albanijai, iš kurios save ir kildina Azerbaidžanas. Paskui ilgą laiką ši teritorija buvo įvairių emiratų bei chanatų dalis, apie tai byloja ir iki šiol išlikę chano rūmų griuvėsiai bei mečetės.

Šiame regione ypač smarkiai susikerta du svarbūs tarptautinės teisės principai: teisė į tautų apsisprendimą (nors Kalnų Karabacho gyventojams tai jau būtų iredentizmas, t. y. teisė prisijungti prie valstybės, kur gyvena ta pati tauta) ir sienų neliečiamumo principas, laikomas Europos stabilumo garantu po Antrojo pasaulinio karo.

Azerbaidžanas turi daug naftos, kurios nori kitos pasaulio šalys, todėl ir dėl šios priežasties, ne tik remdamos sienų neliečiamumo principą, jos būtų linkusios palaikyti Azerbaidžaną. Tačiau, pavyzdžiui, JAV ir Prancūzijoje yra labai įtakingų armėnų teises ginančių lobistų, kurie neleidžia užmiršti armėnų interesų.

Esant tokiai situacijai tarptautinė bendruomenė, siekianti šią problemą spręsti pasitelkdama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją ( ESBO), tarsi pateko į aklavietę. ESBO Minsko grupei vadovaujančios šalys – JAV, Prancūzija ir Rusija – 20 metų negali rasti bendro šio klausimo sprendimo vardiklio.

Iki šiol daug svertų, sprendžiant Kalnų Karabacho problemą, savo rankose laikė Rusija. Bet dabar čia susidūrė Rusijos ir Turkijos interesai. Šių šalių santykiai tapo labai įtempti, kai Turkija numušė į jos erdvę įskridusį Rusijos karinį lėktuvą. Rusija ieško būdų smogti Turkijai ne tik ekonominėmis sankcijomis, bet ir, pavyzdžiui, remdama kurdus, gyvenančius pietrytiniuose Turkijos rajonuose ir kovojančius su Ankara. Turkija žada karinę pagalbą Azerbaidžanui kare dėl Kalnų Karabacho.

Taigi šis regioninis konfliktas šiandien įgyja naują, platesnį tarptautinio konflikto kontekstą. Norint suvokti, kuo jis yra svarbus šių dienų Armėnijai, reikia pabrėžti, kad jos politinis elitas, įskaitant ir prezidentą S. Sargsianą, pats yra kilęs iš Kalnų Karabacho, kurį vadina Arcachu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"