TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Atgimti iš šventosios dvasios

2016 05 14 6:00

Jei mane mylite, – jūs laikysitės mano įsakymų; aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją,kuris liktų su jumis per amžius. (...) „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko. O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs. Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus, o Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs. Iš Evangelijos pagal šv. Joną

Sekminės – Šventosios Dvasios atsiuntimo šventė pabaigia Kristaus Prisikėlimo šventimo ir apmąstymo Velykų laikotarpį. Ši šventė dar vadinama Bažnyčios gimimo diena.

Po Kristaus kančios ir mirties Jo mokiniai buvo sutrikę. Žlugo jų tikėjimas ir viltys, kad Jėzus Mesijas išvaduos tautą iš romėnų okupacijos, atkurs galingą Izraelio valstybę, įtvirtins Dievo teisę. Jie turėjo savą supratimą apie Išganytoją ir sunkiai suprato Jėzaus mokymą, todėl sulaukdavo Jo priekaištų. Matydamas jų žmogišką ribotumą, o ypač žinodamas, kokį didelį sukrėtimą patirs Jo mirties akivaizdoje, Kristus žadėjo atsiųsti Guodėją ir Globėją – Šv. Dvasią, kuri „išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“. Sekminių dieną šis pažadas buvo išpildytas. Šv. Dvasia priminė jiems visus Kristaus darbus, žodžius ir įvykius, kurių liudytojai patys buvo, ir paaiškino juos. Dabar mokiniai suvokė, kaip išmintingai Dievas per savo Sūnų kūrė Išganymą, suprato prasmę iki šiol neaiškių Kristaus pamokymų ir paaiškinimų, pagaliau keisčiausio įvykio – Jo kančios ir mirties. Jėzaus Prisikėlimo šviesoje ir veikiant Šv. Dvasiai, Jo mirtis – pralaimėjimo, sunaikinimo ženklas – tapo pergalės, perėjimo į tikrąjį gyvenimą ženklu.

Taip pat mokiniai suprato, kad dabar jie yra Kristaus darbų tęsėjai ir per juos Dievas toliau kuria žmonijos Išganymą. Supratimą lydėjo Dvasios įkvėpimas prisiimti atsakomybę ir drąsa, pasiaukojimas skelbti pasauliui Gerąją Jėzaus Naujieną – Evangeliją apie žmonijos Išgelbėjimą. Taip gimė Bažnyčia – Dievo vaikų bendrija.

Šiandien Dievas siunčia mums tą pačią Šv. Dvasią, kuri įvairiais būdais – per Bažnyčios mokymą, liturgiją, maldą, dvasinį skaitymą ir kt., primena Išganytojo darbus, žodžius ir juos paaiškina. Jos negali matyti akimis ar paliesti pirštais, negali pagal savo norą išsikviesti ir valdyti. Ji, kaip Jėzus aiškino vienam iš žydų religinių autoritetų Nikodemui, yra lyg vėjas, kuris „pučia (dvelkia), kur nori – jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios“. Taip pat Jėzus mokiniams pabrėžia, kad pasaulis Dievo Tiesos Dvasios „neįstengia priimti, nes jos nemato ir nepažįsta. O jūs ją pažįstate, nes ji yra pas jus ir bus jumyse“. Pasaulis kupinas puikybės bando tiesą kildinti pats iš savęs, tačiau jis nėra tiesos šaltinis, todėl patenka į prieštaravimus, sumaišo tiesą su melu, nebeskiria kas yra gera, o kas bloga. Jo pažinimas neperžengia materijos ribų ir grindžiamas tik tuo, ką gali paliesti ar patvirtinti eksperimentu, todėl nepajėgia pakilti aukščiau ir pažinti dieviškųjų paslapčių.

Šv. Dvasia apšviečia tą, kuris sugeba peržengti per savo proto puikybę, sugeba atverti širdį jos išminčiai ir veikimui; kuris nuoširdžiai priima Kristaus mokymą ir juo vadovaujasi. Todėl šiandienos Evangelijoje kalbėdamas apie Šv. Dvasios atsiuntimą, Jėzus pirmiausia sako: „Jei mane mylite, – jūs laikysitės mano įsakymų“. Mylėti reiškia dalytis visu gėriu, kurį turime. Jėzus mylėdamas žmogų dalijasi su juo savo išmintimi, pagalba, širdies šiluma, paaukoja net savo gyvybę. Visa tai gyvybiškai svarbu, kad galėtume kurti kilnų, visavertį gyvenimą. Žmogus iš savo pusės neturi ką duoti Dievui, kas Jį patobulintų. Dievas yra tobulas. Geriausia, ką galime padaryti, tai dėkingai priimti Jo dovanas, atsiliepti gerais darbais ir nuoširdžiu bendravimu. Kalbėdamas apie Jo įsakymų laikymąsi Jėzus tikisi sulaukti ne meilės žodžiais ar jausmais, bet kilniais darbais. Jo žodžių įgyvendinimas pakeičia žmogaus asmenybę, keičia mastymą, elgesį ir gyvenimo būdą. Šie pokyčiai kyla iš glaudaus Dievo ir žmogaus bendradarbiavimo ir yra vienintelis dalykas, kurį galime dovanoti Dievui kaip padėką už Jo teikiamą gėrį. „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“ – sako Kristus. Kad ši bendrystė tarp Dievo ir žmogaus būtų glaudi ir vaisinga, Dievas siunčia savo Dvasią. Ji moko, Ji veda, suteikia tvirtumo einant pažintos Tiesos keliu.

Popiežius Paulius VI apie Ją kalbėjo: „Šventoji Dvasia yra Bažnyčios sakramentas ir gyvybė. Tai ji vadovauja ir pašventina Bažnyčią. Dvasia yra jos dieviškasis kvėpavimas, vėjas jos burėse, vidinė šviesos ir jėgų versmė... Bažnyčiai reikia nuolatinių Sekminių. Jai reikia ugnies širdyje, žodžių lūpose ir pranašiško žvilgsnio.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"