TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Atia, demokratija?

2010 05 10 0:00

Galima nemėgti prezidentės Dalios Grybauskaitės, galima, kartais net būtina, kritikuoti jos politiką. Bet kritika turi turėti minimalią sąsają su tikrove, ji negali būti vien lakios vaizduotės ar nesuvaldomos pagiežos vaisius.

Prieš kelis mėnesius Aloyzas Sakalas pareiškė, kad Lietuvoje turime "diktatorę prezidentę". Balandžio pabaigoje Arūnas Valinskas įspėjo, kad "mes einame autoritarinio režimo link". Tą pačią muziką jau kurį laiką groja "Lietuvos rytas", ir šiek tiek švelnesne forma mintis pateikia kolega Lauras Bielinis.

Jeigu D.Grybauskaitė siektų daugiau galių, juolab žengtų autoritarizmo linkme, ji ieškotų sąjungininkų tarp politikų, versle ir žiniasklaidoje. Bet ji demonstratyviai to nedaro. Prezidentė dabar gal net vienišesnė, nei buvo kadencijos pradžioje. Iš tiesų jai galima labiau priekaištauti dėl nenoro susipurvinti rankas kasdiene politika, negu dėl ketinimų savo rankose sutelkti ypač daug galių.

Prezidentė laikosi gana neutraliai koalicijos ir opozicijos atžvilgiu. Nors ji teigiamai vertina Vyriausybės pastangas suvaldyti biudžeto deficitą bei stabilizuoti ūkį ir neslepia, kad nėra susižavėjusi opozicijos planais, ji nėra viešai ištiesusi pagalbos rankos nei braškančiai Permainų koalicijai, nei palaiminusi opozicijos.

D.Grybauskaitė nei telkia savo šalininkus, nei organizuoja ją palaikantį judėjimą, kuris būtų "prezidentinės partijos" branduolys, kaip darė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Per 2000 metų Seimo rinkimus jis atvirai rėmė, net padėjo sukurti vadinamosios Naujosios politikos bloką, kuris turėjo būti atsvara konservatoriams ir socdemams bei tapti kišenine jo partija.

D.Grybauskaitė neflirtuoja su oligarchais ir stambiuoju verslu, neturi tokių draugiškų ryšių su verslo grupėmis, kokių V.Adamkus turėjo su "Maximos" dešimtuku. Joks Žilvinas Marcinkevičius nevaikštinėja po prezidentūrą. Ji neieško sąjungininkų spaudoje, nesistengia įsiteikti kuriai nors žiniasklaidos organizacijai. Kontrastas su V.Adamkumi vėl akivaizdus. Buvęs prezidentas aktyviai rėmė Audriaus Siaurusevičiaus kandidatūrą į LRT generalinio direktoriaus postą. LRT neliko skolinga - ji apie V.Adamkų kalbėjo vien gerai.

D.Grybauskaitei priekaištaujama, kad ji pažeidžia valdžių atskyrimo principą, kišasi į kitų valdžių veiklas. Bet Konstitucija suteikia prezidentei teisę vetuoti Seimo priimtus įstatymus, atitinkamomis sąlygomis skirti ir atleisti ministrus ir t. t. Taigi valstybės vadovė įpareigota "kištis" į kitų valdžių reikalus. Ji tai daro atsargiai. Tapusi prezidente, D.Grybauskaitė beveik nekeitė Vyriausybės sudėties, tik vienas ministras turėjo atsisakyti savo portfelio. Ji nėra vetavusi daug įstatymų. Kitos valdžios neturi pagrindo skųstis.

Vienas pagrindinių "kišimosi" įkalčių - praeitą rudenį išreikšta nuomonė, kad A.Valinskas netinka būti Seimo pirmininku. Neįmanoma rimtai traktuoti šio priekaišto. Valstybės galva turi teisę ir pareigą komentuoti įvykius ir vertinti politikus, nes kitaip negalėtų turėti įtakos krašto gyvenimui. D.Grybauskaitės pastabų A.Valinskui negalima lyginti su prezidento V.Adamkaus ištisus mėnesius trukusiu mėginimu 1999 metais nuversti tuometį ministrą pirmininką Gediminą Vagnorių, nors premjerą palaikė parlamento dauguma.

L.Bielinis teigia, kad valstybės tarnyboje dėl prezidentės nepakantumo "sukurta totalaus nepasitikėjimo ir įtarumo vienas kitu atmosfera. Taigi aukšto rango valdininkai šiandien yra labiau "broliai baimėje" nei veikianti valstybės valdymo sistema". L.Bielinis baigia savo pasakojimą žodžiais: "Atia, demokratija..."

Kritika griežta, bet neatitinka tikrovės. Prezidentės kadrų politika yra nuosaiki. Ji neskubėjo atleisti Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Povilo Malakausko ar generalinio prokuroro Algimanto Valantino, nors abu susikompromitavę vadovai negebėjo tinkamai vadovauti savo tarnyboms. Ir dėl to ji buvo smarkiai kritikuojama, ypač dėl A.Valantino. Pertvarkos vyksta lėtai, gal net per lėtai. Skubėjimo ir plataus masto valymų tikrai nebūta. Be to, ministrai ir aukšti pareigūnai nėra drovūs gimnazistai, kuriuos būtų galima lengvai įbauginti.

Daug dėmesio sulaukė užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko ir ambasadoriaus Gruzijoje Mečio Laurinkaus atstatydinimas. Abu kartais vaizduojami kaprizingos moters aukomis. Bet valstybės vadovė negalėjo nereaguoti į jų iššūkius. V.Ušackas viešai reiškė nuomonę, kuri prieštaravo prezidentės nuostatoms, o prezidentė, ne ministras, nustato užsienio politikos gaires. Užsienio ambasadorius, su kuriais esu kalbėjęs, stebina ne V.Ušacko atstatydinimas, bet tai, jog pats ministras nesuprato, kad toks jo elgesys nesuderinamas su jo pareigomis, ir pats neatsistatydino.

Neginčytina M.Laurinkaus teisė būti "Lietuvos ryto" apžvalgininku. Bet ne tada, kai jis buvo Lietuvos ambasadorius Gruzijoje. Reikėjo jį atleisti, norint visiems priminti, kad ambasadoriai negali politikuoti. Būsimas M.Laurinkaus darbdavys pirmasis paskelbė prasimanymą, jog prezidentė reikalavo, kad jis būtų atstatydintas per 24 valandas.

L.Bielinio kritika siųsta klaidingu adresu. Stagnatoriai paprastai kritikuoja Vyriausybę ir premjerą Andrių Kubilių dėl kadrų valymo, "puikių" specialistų atleidinėjimo ir t. t. Atrodo, kad L.Bielinis ištraukė nuvalkiotą lietuviškojo brežnevizmo šabloną ir nemąstydamas pritaikė ne tam taikiniui.

D.Grybauskaitė yra stačiokė, kalba gana kategoriškai, kartais neatsargiai ir netaktiškai. Ji gali būti užsispyrusi. Ji nėra linkusi prisipažinti klydusi, pavyzdžiui, kai nutarė nevykti į Prahą susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama. Būta ir kitų klaidų. Bet būkime atviri - jei prezidentė kartais nesilaiko etiketo normų, ji tikrai nei terorizuoja ministrų, nei kėsinasi į demokratijos pagrindus.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"