TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Atnaujintas tikėjimas

2007 10 18 0:00

Visai nebūtina skaityti daugybę didžiųjų Šiaurės Amerikos dienraščių ar periodinių literatūros leidinių, kad pastebėtum, jog religija šiomis dienomis staiga tapo neįprastai madinga. Jai skiriami ištisus puslapius užimantys straipsniai, kuriuose nagrinėjamos temos apima viską nuo ateizmo iki katalikybės, o kur dar išsamūs paaiškinimai apie islamizmą, vahabizmą ir džihadą.

Vienas Kanados laikraštis atgaivino senąją "Tikiu tuo" skiltį, kurioje turtingieji ar įžymieji aptarinėja asmeninius religinius įsitikinimus arba jų stoką ir retkarčiais išprovokuoja karštą reakciją. Kai prieš mėnesį Toronte trys moterys buvo "ordinuotos", anot jų, katalikų kunigėmis, nacionalinis dienraštis "The National Post" paskelbė tokį rūgštų vedamąjį, kokio tikrai nesitikėjau perskaityti Kanados laikraštyje. Straipsnyje buvo rašoma, jog toms moterims derėtų "susirasti kitą krikščionišką sektą", jei nepatinka jų Bažnyčios mokymas apie moterų kunigystę. "Kai pastarąjį kartą tuo domėjomės, pasirinkti galima iš tūkstančių, - teigia autorius, o tada dar pribaigia: - Bet kuriuo atveju galima įtarti, kad joms rūpi ne tiek Bažnyčios reformavimas, kiek feministiniai žaidimai." Tas vedamasis tikrai reikšmingas. Jis rodo, kad tyčiojimasis iš religinio autoriteto daugiau nebesulaukia besąlygiško žiniasklaidos susižavėjimo.

Šis naujas susidomėjimas religija neapsiriboja laikraščiais. "Religinis gyvenimas Harvardo universitete dabar bene aktyviausias per pastarąjį šimtmetį", - sako vienas Harvardo profesorius. Kiek siekia dėstytojų atmintis, šiuo metu daugelyje JAV universitetų religijos studijų kursus renkasi kur kas daugiau studentų nei kada nors anksčiau.

Net Kalifornijoje, Berklio universitete, kuris prieš keturiasdešimt metų buvo studentų maišto prieš senąją krikščioniškąją tvarką citadelė, šiandien veikia geras pusšimtis krikščioniškųjų studentų draugijų. Vietinių bažnyčių lankomumas irgi labai padidėjęs.

Vienas dėstytojų bando tai paaiškinti studentų iš Azijos antplūdžiu, nes dauguma jų kilę iš pamaldžių krikščioniškų šeimų. Tačiau kitas

profesorius patikslina, kad daugelio studentų šeimos visiškai nereligingos: "Jie atvyksta studijuoti ir tada viskas prasideda; kam nors mirus ar nusižudžius, iškyla tikrų klausimų. Kartais jauni žmonės pajunta, kad nepajėgia į juos atsakyti, ir kai kurie atsigręžia į religiją, pasirenka religijos studijų kursus."

Kyla klausimas, ar regime tiesiog greitai praeinančią užgaidą, ar tikrą socialinį pokytį? Manyčiau, permainos - tikros, be to, dabar matome tik jų pradžią, ir tai akivaizdu. Sekuliarioji visuomenė, su tokiu kruopštumu aplink mus konstruota pastarąjį pusę amžiaus, tiesiog neveikia ir sparčiai yra.

Pavyzdžiui, Anglija, turėjusi tapti socialistine utopija. Naujausiais spaudos duomenimis, dabar neraštingumas, narkotikų vartojimas, paauglių nėštumas ir sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis ten yra vieni didžiausių Europoje, o net 42 proc. vaikų gimsta ne santuokoje. Nors darbo vietų pakanka, jaunimas (ypač vaikinai) atsisako dirbti, ir nemato tam jokio reikalo. Šalies švietimo sistema, kadaise buvusi geriausia Europoje, dabar yra leisgyvė. Jos ekonomika, nors iš išorės tvirta, rodo neišvengiamo visų esminių sektorių nuosmukio ženklus. Jei Anglijos dvasinę ir psichologinę būklę tiktų apibūdinti vienu žodžiu, tas žodis būtų "neviltis". O į neviltį puolę žmonės galiausiai atsigręžia į Dievą.

Šiaurės Amerika dar nepasiekė Anglijos. Tačiau einama tuo pačiu keliu, ir jaunimas tai jaučia. Kaip rašė G.K.Chestertonas, mums dažnai sakoma, kad "jaunimas tuoj pabels į duris", nors šiuo metu tik nedaugeliui atrodo, jog jis pasirinks bažnyčios duris.

Vis dėlto Šiaurės Amerikoje šiandien regime dar kitokią neviltį. Mūsų naujoji sekuliarioji visuomenė visu gražumu siūlo viską, ką tik gali, kad patenkintų bet kokius žmogiškus troškimus: laisvalaikį, patogumus, begalines pramogas ir lytinę įvairovę (jei nevadinsime to iškrypimu) bet kokiam skoniui, laisvę nuo skausmo, fizinį saugumą, perteklių. Tačiau vienas gyvybinis poreikis tebėra nepatenkintas - tikslas. Kodėl esame čia, kam esame skirti?

Į šį klausimą atsakymo neturi nei mokslas, nei medicina, nei vyriausybė. Net devyni Kanados Aukščiausiojo Teismo "pranašai" (nors jie, anot mūsų vyriausiojo teisėjo, yra kupini paprastiems mirtingiesiems nepasiekiamos išminties) negali atsakyti į tą pagrindinį žmogišką klausimą. Atsakymus pateikia vien tikėjimas. Galbūt jie mums ir nepatinka, tačiau kitų atsakymų nėra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"