TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Atominės nebus

2013 04 29 3:35

Praėjusią savaitę buvo daug šnekama apie atominės elektrinės statybą, jos pastatymo sąlygas, numatomus pokalbius su regioniniais partneriais ir t. t. Tačiau viskas baigsis kalbomis. Jėgainė nebus statoma. 

Galutinio sprendimo kol kas nepriimta, kai kurie atsakingi valdančiosios koalicijos nariai gal ir nuoširdžiai tiki, kad pasiseks pašalinti visas kliūtis. Bet toks milžiniškas projektas negali būti įgyvendintas be tvirto ryžto ir rimto įsipareigojimo, o dabartinė Vyriausybė neturi nei vieno, nei kito.

Premjeras Algirdas Butkevičius ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius išvardijo bent penkias sąlygas, būtinas Visagino atominės elektrinės (VAE) projektui atnaujinti. Jam turi pritarti visuomenė ir politikai, statybas privalu atpiginti, naujoje jėgainėje gaminamos elektros kainą - sumažinti. Be to, į projektą turėtų investuoti pati Japonijos korporacija "Hitachi", o būsimos partnerės Estija ir Latvija - prisiimti atitinkamą dalį visų parengiamųjų darbų išlaidų. Nebus lengva užtikrinti šių sąlygų, ypač paskutinės, įgyvendinimo.

Teoriškai visuomenės ir politikų pritarimą turėtų būti lengviausia pasiekti. Jis vienintelis priklauso tik nuo Lietuvos žmonių valios. Politikai geba susitarti, ypač jei susitarimas yra principinis, kitaip sakant, nereikalaujantis konkrečių veiksmų ar nutarimų artimiausiomis dienomis. Tai, kad pažadėti lengva, rodo Lietuvos įsipareigojimas stojant į NATO skirti 2 proc. BVP gynybos išlaidoms. 2004-ųjų kovo 17 dieną vienuolika Lietuvos parlamentinių partijų patvirtino šį įsipareigojimą, bet greitai jį užmiršo. Neseniai vėl pasižadėta didinti gynybos išlaidas, tik gerokai kukliau. Tad jei partijos susitartų elektrinę statyti, tai toli gražu nereikštų, kad statybos ir pajudėtų iš mirties taško, nes politikų elgesį labiau lemia konjunktūra negu įsipareigojimai.

Kaip parodė referendumas, pernai spalį dauguma gyventojų buvo neigiamai nusiteikę jėgainės atžvilgiu. Nežinia, ar tai tvirta nuostata, ar ji pasikeistų, jei valdžia rimtai pasistengtų žmones įtikinti, kad atominė elektrinė yra Lietuvos energetiniam saugumui būtinas ir ūkiškai racionalus projektas. Veikiausiai to nesužinosime. Naujas referendumas vargu ar bus rengiamas, o Vyriausybė tikrai nepersistengs siekdama gyventojams išaiškinti atominės pranašumus.

Reikalaujama, kad statybos kaina būtų sumažinta. Natūralu. Kas nori permokėti už prekę ar paslaugą? Bet jei ir pasisektų išsiderėti mažesnę kainą, nėra garantijų, kad ilgainiui nereikėtų mokėti gerokai brangiau. Branduolinių jėgainių statybos turi vieną beveik nekintamą savybę - darbai užtrunka gerokai ilgiau negu numatyta, o kaina smarkiai pakyla. Naujausias pavyzdys - Suomijoje statomas Olkiluoto 3 blokas. Jis turėjo pradėti veikti 2009-aisiais, bet, naujausiomis žiniomis, bus įjungiamas 2016 metais. Jei nekorumpuotiems suomiams taip nesiseka, vargu ar sklandžiau statybos darbai vyktų Lietuvoje.

Siekiama, kad jėgainėje gaminamos elektros kaina būtų sumažinta, o visas projektas atsipirktų. Žinovų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Nurodoma, jog dabar statoma per 50 naujų reaktorių, dar apie 160 planuojama statyti arba jau užsakyta. To nebūtų, jei branduolinė energija neatsipirktų. Kita vertus, kiekvienas projektas yra skirtingas. Tai, kad atominėse jėgainėse gaminama elektra paprastai būna konkurencinga, dar nereiškia, jog Lietuvoje ji nebus nuostolinga dėl skirtingų finansavimo sąlygų ir kitų priežasčių. Bet čia ekspertų reikalas.

Ar "Hitachi" sutiks pati investuoti į projektą? Praeitą savaitę korporacija pranešė stebinti debatus dėl energetikos strategijos Lietuvoje, laukianti jų rezultatų, ir pridūrė, kad visada yra pasiruošusi "teigiamai prisidėti prie diskusijų, kaip užtikrinti energetinį saugumą Baltijos jūros regione". Diplomatiškas, bet ir neįpareigojantis pasakymas. Žiniasklaida skelbė, kad "Hitachi" gal bus siūloma investuoti ne tik į VAE, bet ir į Visagino regiono bei visos Lietuvos ekonomiką, pavyzdžiui, pastatyti vieną arba kelias gamyklas, skirti lėšų transporto infrastruktūrai gerinti, į lietuvišką finansų rinką atvesti patikimą japonų banką. Prašyti niekas nedraudžia, kaip ir nepaisyti prašymo. Vargu ar "Hitachi" tokios sąlygos būtų priimtinos, be to, korporacija, kad ir kiek stengtųsi, kažin ar gebėtų įtikinti japonų bankus brautis į rinką, kuri seniai yra tapusi privačia Skandinavijos bankų valda. Kiekvienu atveju Lietuva nesulauks tvirtesnio įsipareigojimo iš "Hitachi", kol nesusitars su regioniniais partneriais.

Atominės jėgainės likimas priklauso nuo Estijos ir Latvijos sprendimo. Lietuva turi teisę prašyti, kad kaimynės finansiškai prisidėtų prie parengiamųjų darbų, ir jei mūsų valstybei vadovautų Vyriausybė ir ministras pirmininkas, kurie rimtai siektų įveikti visas įmanomas kliūtis, būtų galima tikėtis pritarimo. Tačiau Estijos ir Latvijos vadovai žino apie padėtį Lietuvoje, referendumo rezultatus, ūkio ministrės pastabas, premjero svyravimus ir prieštaringus aiškinimus, beveik visuotinį valdančiosios koalicijos abejingumą ar net priešingumą atominei. Kaimynės, jau anksčiau reiškusios susirūpinimą dėl atominės elektrinės statybos vilkinimo, nedidins investicijų, jei neturės garantijų, kad projektas bus įgyvendinamas iki galo. Pasitikėjimo nekeliantį projektą Lietuva savo reikalavimu, kad Estija su Latvija prisiimtų didesnę finansinę naštą, padaro dar nepatrauklesnį. Galbūt sąmoningai ir nemėginama atbaidyti kaimynių, bet keldama dar daugiau abejonių tarp dvejojančiųjų Vyriausybė užtikrina, jog nieko nebus daroma.

Atominės projektą gali atgaivinti tik vienas dalykas - būtent, jei paaiškėtų, kad be jėgainės būtų sunku užtikrinti Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimą su žemyninės Europos tinklais, jų integravimą į Europos Sąjungos vidaus elektros rinką. Šio klausimo tyrimo rezultatai bus paskelbti rudenį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"