TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Atoveiksmis

2011 03 23 0:00

Menam laikus, kai sovietiniai ideologai Lietuvą ketino paversti teritorija be lietuvių. Sovietų Sąjungoje tautybė, išskyrus "vyresniojo brolio" tautybę, buvo ignoruojama arba žeminama, taip daug tautybių ir jų kalbų išnyko, o imperijos sudėtyje esančios visos tautos buvo vadinamos "sovetskij narod" (tarybinė liaudis). Tačiau asmens dokumentuose priklausomybė nuo nacijos (tautybės), tikėtina, buvo fiksuojama tik tam, kad būtų matyti, jog esi "vyresnis brolis" ar "mažesnis brolis".

Globalizmo - sąmokslo prieš žmoniją - siekis taip pat yra "ištirpdyti" kosmopolitiniame katile visas tautas ir tautybes, kurios pagal vieno dirigento mostus vieną himną giedotų.

Natūralu, kad esant veiksmui randasi atoveiksmis, nes dėsnis veikia gamtoje ir visuomenėje. Tik jei gamtoje atoveiksmis kiekybiškai lygiavertis veiksmui, visuomenės gyvenime atoveiksmis gali būti net didesnis už veiksmą.

Lietuva, ištrūkusi iš sovietinės vergijos, ištroškusi nepriklausomybės ir laisvės, demokratiją pasitiko kaip "šventąją karvę", tarsi joje ir būtų įkūnyta nepriklausomybė ir laisvė. Iškart (gal beždžioniaujant Vakarams) iš asmens dokumentų dingo tautybė, įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos Trispalvė dingo net iš automobilių numerių, nekalbant apie šių vėliavų privalomą kėlimą valstybinių ar tautinių švenčių proga.

Tautos gimimas yra istorijos gelmių slėpinys. Žinoma tik tai, kad tauta gimsta žmonių istorinio likimo bendrystėje; juos vienija bendras istorinis likimas. Taigi, istorinio likimo bendrystė ir yra kiekvienos tautos esminis bruožas.

Lietuvių tautos kelias nužymėtas kovomis dėl išlikimo, dėl prarastos ar prarandamos laisvės, dėl teisės į tautos vertą būtį. Nuo seniausių laikų tautai ir jos valstybei iškylančių grėsmių akivaizdoje Lietuva sutelktai atitinkamu atoveiksmiu priešindavosi grobikams. Tačiau, būdama tarp Rytų ir Vakarų "ant vieškelio, ant kelio didžio", patyrė teritorijos dalybas tarp grobikų, nešė okupantų uždėtą vergijos jungą. Praradusi valstybingumą, nesant vadovybės, tauta telkėsi į įvairius sambūrius, sąjūdžius sukilimams ar net partizaniniam karui. Dėl konservatyviojo prado ir dvasios galios vėl ir vėl rasdavosi galimybė išlikti, tautai vėl ištarti: "Aš čia gyva." Veiksmas pralaimėdavo, atoveiksmis laimėdavo.

Pastarosiomis dienomis nenutyla sukelta audra dėl jaunimo eitynių š. m. kovo 11 d.: intelektualais pasivadinę kosmopolitų pasekėjai ir net valstybės veikėjai eitynes smerkia, dalyvius vadina įžeidžiančiais žodžiais. Iškart, sutartinai, tarsi pagal dirigento lazdelę. O gal reikėtų bent susimąstyti, kodėl vyksta tokios eitynės; juk tai - atoveikis į nutautinimą. Susimąstykite, intelektualai ir valstybės veikėjai! Gal norint išvengti atoveiksmių, veiksmai turėtų būti kitokie?

 

Algimantas Zolubas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"