TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Atsakinga visuomenė ar valdomoji demokratija

2014 04 08 6:00

Valstybė nėra tik valdžia. Valstybė taip pat yra ir jos piliečiai, visuomenė, tauta. Todėl teisinėse, demokratinėse Europos valstybėse, į kurias žodžiais lygiuojasi ir Lietuva, sudaromos visos sąlygos visuomenei, piliečiams būti atsakinga savo valstybės dalimi. Kaip sekasi Lietuvoje įgyvendinti šią Europos valstybių praktiką?

Šį mėnesį įsigalioja praėjusių metų pabaigoje priimtas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas. Priimtas po begalinio visuomenės spaudimo ir pabaksnojimų iš Briuselio, nes Lietuva iki šiol yra paskutinėje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal teisines galimybes visuomenei dalyvauti valstybės gyvenime. Niekas nejudėjo Lietuvoje per Europos piliečių metus, kuriuos ES minėjo pernai.

Likimo ironija, kad šie metai minėti kaip tik tada, kai Lietuva pirmininkavo ES Tarybai. Tik jiems baigiantis, Lietuvos valdžia paskubėjo ir priėmė šį įstatymą, kuris, kaip ir kiekvienas paskubomis priimtas, atspindi daugiau broko nei gerų dalykų. Juo labiau kad priėmus šį įstatymą kai kas iš valdžioje esančiųjų jau galės teigti, esą štai ir mes padarėme gerą darbą, suteikėme savo visuomenei, piliečiams teisinį instrumentą. Tačiau reikia pasakyti, kad tai yra, deja, tik geros idėjos iškraipymas.

O gera idėja aiškiai apibrėžta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose. Ten pabrėžiamas nevyriausybinių organizacijų (NVO) svarus indėlis plėtojant ir įgyvendinant demokratiją bei žmogaus teises, užtikrinant valstybinės valdžios organų skaidrumą ir atsiskaitymą gyventojams, praturtinant kultūrinį gyvenimą bei socialinę visuomenės gerovę. Bet visa tai galima pasiekti su viena sąlyga: NVO turi būti laisvos nuo valdžios organų reguliavimo, joms neturi būti daromas spaudimas, taip pat ir pasitelkiant įstatymus. Trumpai sakant, visuomenė neturėtų būti valdžios įrankis, kai jos atstovus parenka pati valdžia.

Iki šiol Lietuvoje visus asmenis, kurių pareiga būdavo atstovauti visuomenės interesams, parinkdavo valdžia. Lietuvos atstovus į Europos ekonominę ir socialinę tarybą, kuri ir yra visuomenės dalyvavimo forumas ES šalyse, skiria Vyriausybė. Visuomenės atstovus į teisėjų atrankos, vertinimo ir kitas komisijas irgi parenka valdžia. Nesakau, kad pakliuvę į šias institucijas jie vykdo tik juos paskyrusiųjų norus. Tarp jų yra ir padorių, sąžiningų žmonių, bet galimybė pataikauti valdžiai taip pat labai didelė. Juk ta pati valdžia, kuri juos paskyrė, gali ir atšaukti.

Šiek tiek geriau atrodo reikalai susiję su visuomenės dalyvavimu sprendžiant socialinių ir ekonominių ginčų klausimus, patariant dėl valdžios socialinės ir ekonominės politikos. Yra suformuota Trišalė taryba, kur prie bendro stalo susėda darbdaviai, profsąjungų ir valdžios atstovai. Nors yra prieštaravimų ir abejonių, ar visos profsąjungos ten atstovaujamos, ar valdžia neturi galimybių manipuliuoti, kad ten dalyvautų jai palankių organizacijų atstovai, ar negali įgyvendinti principo skaldyk ir valdyk, kad pamalonintų jai artimų organizacijų veiklą, finansinę būklę, vis dėlto, šis modelis mūsų šalyje veikia.

Įsibėgėja ir prie Kultūros ministerijos sukurtos Kultūros tarybos veikla. Kaip bus, parodys laikas. Svarbu, kad jos dalyvių interesai skirstant finansines lėšas įvairiems projektams irgi neliktų be visuomenės dėmesio, kol viskas įsivažiuos.

Buvo galima laukti, kad naujasis Nevyriausybinių organizacijų įstatymas įtvirtins tam tikrą visuomenės ir piliečių interesų atstovavimo palaikant santykius su valdžia modelį. Kad jis kažkuo bus panašus į Kultūros tarybos modelį, kur dalyvauja tik visuomenės atstovai, ar bent jau Trišalės tarybos, kur valdžia sudaro tik trečdalį dalyvaujančiųjų ir negali paveikti visų sprendimų, išskyrus per jau minėtą darbdavių ar profsąjungų pamaloninimą. Visada buvau už visuomeninės tarybos, kurioje būtų tik visuomenės atstovai, modelį. Išreikšdami visuomenės interesus jie galėtų būti kritinio dialogo su valdžia partneriai.

Galima būtų susitarti, kaip į tą visuomeninę tarybą žmonės patektų: juos kas nors deleguotų ar išrinktų. Ir dabar esantį parinkimo modelį atmetu kaip žalingą. O apie išrinkimo būdus reikėtų daugiau kalbėti. Aišku yra ir kita: Lietuvoje visuomeninės organizacijos yra tokios pradinės stadijos, kad sunku kalbėti apie jų atstovų delegavimą, ypač jeigu įstatyme neįvardijama, kad tai būtų ne vienadienės organizacijos, o turinčios platų tinklą šalyje, gausią narystę. Priešingu atveju į tokią organizaciją gali pakliūti daug atsitiktinių žmonių, parinktų valdžios.

Naujas įstatymas gali tai užtikrinti. Teigiama yra tai, kad jame apribojamos galimybės valstybės ir savivaldybės institucijoms apsimesti NVO ir gauti papildomo finansavimo. Bet Nevyriausybinių organizacijų taryba, kurioje valdžia sudarys pusę jos narių, o kita pusė, išskyrus du žmones, turės būti niekam nesuprantamų skėtinių organizacijų atstovai, primena ėjimą ,,valdomosios demokratijos“ link ir tolyn nuo atsakingos visuomenės.

Tačiau net ir tokia ,,nepriklausoma“ visuomenės taryba mūsų valdžia nepasitiki. Jai palikta tik patariamoji funkcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Blogiausia yra tai, kad ta taryba dalyvaus skirstant pinigus visuomenės projektams ir bus teigiama, kad jie skiriami visuomenės reikmėms. Todėl ši taryba gali tapti dar ir paslėptu pinigų skirstymo mechanizmu ,,saviems“, o ne atstovauti visuomenės interesams, nors tai turėtų būti vienas svarbiausių uždavinių, jeigu sektume Europos valstybių pavyzdžiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"