Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Atsakymas A. Kubiliui dėl tautinių bendrijų

 
2017 01 12 6:00

Neseniai interneto portale zw.lt pasirodė Andriaus Kubiliaus interviu, kuriame aiškinama, kad „lietuviškos partijos“ Pietryčių Lietuvoje neturi jokių šansų, esą jos gali „persirenginėti“ kiek tik nori, bet bandydamos gauti mandatų yra visiškai naivios. 

Prisipažinsiu, mane labai nustebino toks ilgamečio politiko požiūris. Todėl, būdamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas, negaliu nereaguoti į kai kuriuos teiginius, nes kitaip turėčiau pasiūlyti partijai išformuoti skyrių. Mes, jo nariai, nesame tie, kurie greitai pasiduoda. Valdžia mums dar ilgai „negresia“ ir tai puikiai suprantame. Nors mūsų mažai, esame vieningi ir nematome reikalo pataikauti. Kaip sako dar nuo Sąjūdžio laikų likę skyriaus senbuviai, „išgyvenome autonomininkų, išgyvensime ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siautėjimą“.

Pradeda atrodyti, kad lietuvių ir lenkų santykiai tokie yra būtent dėl mūsų požiūrio į šį klausimą. Patys savo priešininkams įteikiame instrumentus, kuriais jie vėliau mus daužo. Būtent mūsų politikų nenuoseklumas ir kursto vis naujas aistras, o A. Kubilius tikriausiai vis nenorom suerzina tai lenkus, tai lietuvius, ir tai neprisideda prie santykių gerinimo. Čia galime prisiminti, kad buvo uždarytas Tautinių mažumų departamentas, taip paliekant tautines bendrijas dreifuoti užsienio valstybių ambasadų link. Galima prisiminti ir lenko kortos klausimą arba panaikintą Tautinių mažumų įstatymą, kuris niekam nieko bloga nedarė. Tačiau tai Lietuvos lenkų politikams suteikė progą kritikuoti Lietuvą, kartojant jau nuvalkiotą tapusią frazę apie siaurinamas tautinių mažumų teises. O dabar naujausi pasiūlymai neturi jokios pridėtinės vertės, tik kelia šaršalą tarp lietuvių.

Lietuvių ir lenkų santykiai tikrai nėra lengva tema, čia daug įvairiausių niuansų ir interesų (net trečiųjų šalių). Todėl labai lengva paslysti ir apskritai – vargu ar galima iš jos išlipti „sausam“. Įvairios neapgalvotos iniciatyvos dažnai turi priešingą, nei norima, poveikį.

Naivu tikėtis, kad pridėję Lietuvos lenkams per egzaminus kelis balus nukonkuruosime Lenkiją, kurioje jiems mokslas ir pragyvenimas nemokamas. Kuris racionaliai mąstantis jaunuolis suks sau galvą dėl kelių balų, kai yra kita gerokai patrauklesnė alternatyva. Jei jau rūpinamės, kad Lietuvos lenkai liktų Lietuvoje, pasidomėkime, kodėl Lenkijos diplomai Lietuvoje nepripažįstami, kodėl dvišalė sutartis dėl abipusio diplomų pripažinimo nepasirašoma jau daugiau kaip 10 metų.

Lygiai taip pat visiškai nieko nesprendžia pasiūlymas dėl rinkimų barjero mažinimo. Manymas, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijai– Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) galėtų rastis alternatyva, kuri sėkmingai su šia partija konkuruotų, rodo visišką Pietryčių Lietuvos realijų neišmanymą. Užtenka panagrinėti iki šiol šiame regione vykusius rinkimus, kad suprastum, jog balsavimas čia vyksta ne pagal tautybę, kaip mano A. Kubilius, bet pagal vietos administracijos nurodymą.

Pavyzdžiui, 2000 metais Šalčininkų-Vilniaus apygardoje su Valdemaru Tomaševskiu bandė konkuruoti buvęs Lietuvos lenkų sąjungos narys ir aktyvus politinis veikėjas Arturas Plokšto. Jis gavo tik 11 proc. balsų, o V. Tomaševskis – 51 procentą. 2004 metais tuometėje Širvintų-Vilniaus apygardoje kandidatavo buvusi Vilniaus rajono merė Leokadija Počikovska ir surinko daugiausia balsų. Tačiau jau kituose Seimo rinkimuose po „skyrybų“ su LLRA kandidatuodama su Kazimieros Prunskienės Valstiečių liaudininkų partija ji tesurinko 3,8 proc. balsų.

Galiausiai galime prisiminti Ryšardo Maceikianeco, buvusio aktyvaus Lietuvos lenkų politinio veikėjo, bandymą 2002 metų savivaldos rinkimuose, kai jis su naujai įkurta Lietuvos lenkų liaudies partija liko paskutinėje 6 vietoje.

Visa tai rodo, kad ten, kur balsuojama už LLRA, balsuojama už partiją, ir nesvarbu, kokia kandidatų tautybė. Neneigiu, kad šiame regione stiprus reiškinys „za swoich“, tačiau jis nėra absoliutus, ir tai labai aiškiai rodo balsavimas Vilniuje.

Siūloma Pietryčių Lietuvoje retransliuoti kokią nors Lenkijos televiziją ir taip neva atitraukti žmones nuo Rusijos televizijos. Tačiau nutylima, kad Lietuvoje galima matyti „TV Polonia“. Ar kas nors pamąstė, kokia ta kita Lenkijos televizija galėtų būti? Gal „TVP Historia“, kur netrūksta kresų tematikos? O gal tai galėtų būti komercinės televizijos – „Polsat“ ar liberalusis TVN, kur ir turinys atitinkamas? Kyla klausimas, ar esame suinteresuoti, kad mūsų piliečių savimonę formuotų užsienio valstybė? Ko siekiame šiame regione ir ar apskritai ko nors siekiame? Gal geriau 200 tūkst. eurų skirkime nacionaliniam transliuotojui ar „Znad Wilii“ su sąlyga, kad į laidas būtų kviečiamos priešingos šalys, kurios galėtų išsakyti savo poziciją, diskutuoti ir ieškoti sąlyčio taškų.

O tokių taškų tikrai yra. Vienas jų – mūsų katalikiškos šaknys. Daugelis turbūt net nežino, kiek gražių iniciatyvų esama Vilniaus rajone, kad vyksta bendros pamaldos lietuvių ir lenkų kalbomis, kad bendrai kalbami rožiniai bažnyčiose, kad vyksta bendri atlaidai ir rekolekcijos. Žmonės, išpažįstantys krikščioniškas vertybes, sugeba atskirti, kas priklauso ciesoriui ir kas – Dievui, gerbti kitą žmogų ir jo prigimtį, o esant reikalui katalikas net privalo klystantįjį ar bloga darantįjį sudrausti arba pamokyti. Deja, bet mūsų partija nežinia kodėl vengia šias vertybes viešai deklaruoti.

Jeigu norima spręsti regiono problemas, reikėtų tai daryti be politinio šou ir iš esmės ieškant plataus sutarimo, prieš tai gerai viską apsvarsčius. Nevengiame diskutuoti su visais, tačiau diskusija neturi būti vienpusė, nes Vilniaus rajone gyvena ne vien lenkai, ten yra daug lietuvių.

Siūlyčiau TS-LKD politikams šiais klausimais ateityje diskutuoti ne vien su Lenkija ar kai kuriais istorikais, bet išklausyti savo partijos skyrių narius, kurie bendrauja su paprastais šio regiono žmonėmis ir kasdien patys patiria gyvenimo jame „malonumus“!

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"