TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Atsimerkime: smurtas gali būti visai šalia

2013 12 07 6:00

Neabejoju, kad šį gražų ir baltą šeštadienį daugelis Lietuvos šeimų leidžia laiką kartu, ruošia savaitgalio pietus, kartu sėda prie stalo, o vakarop planuoja nueiti į kiną ar teatrą... Tačiau esama ir tokių namų, kuriuose greta alkoholio liejasi ašaros, švaistomasi kumščiais, o vaikai lyg įbauginti žvėreliai ieško pasislėpti pačių tamsiausių namų kerčių. Šis skaudus socialinis reiškinys turi įstatymo apibrėžtą pavadinimą – smurtas artimoje aplinkoje.

Jo paplitimą liudija Policijos registruojamų įvykių registro duomenys. 2012 metais užregistruoti 18 268 iškvietimai dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėti 7586 ikiteisminiai tyrimai, 3604 atvejais atsisakyta pradėti šio pobūdžio ikiteisminius tyrimus. Analizuojant pradėtuosius, nustatyta, kad didžiąją dalį (85 proc.) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų sudarė moterys, jų buvo 6472, nepilnamečiai – 625, vyrai – 693. Įtariamieji daugiausia vyrai - 6415, moterys - 272, nepilnamečiai - 35. Smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai pasireiškia keliomis formomis iš karto, šis reiškinys paplitęs visose socialinėse visuomenės grupėse, nepriklausomai nuo pajamų, išsilavinimo, nei gyvenamosios vietovės.

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vyksta „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ akcija. Pirmoji surengta prieš 22 metus. Akcija simboliškai prasideda Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną lapkričio 25-ąją ir trunka iki Tarptautinės žmogaus teisių dienos gruodžio 10-ąją, taip pabrėžiant, kad moterų teisės yra žmogaus teisės.

Lietuvoje 2011 metais priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, paaiškėjo įstatymo praktinio įgyvendinimo trūkumai. Juos turėtų pašalinti arba bent jau sumažinti Seimo narės Giedrės Purvaneckienės registruotos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos. Smurtą patyrusiai aukai būtų suteikiama teisė gauti papildomą informaciją apie smurtautojui taikomas kardomąsias priemones, užtikrinančias aukos saugumą, ir numatomus procesinius veiksmus sprendžiant konkretaus smurto faktą, taip pat ikiteisminio tyrimo eigą, kiek tai susiję su aukos aplinkos saugumu. Įstatyme siūloma įteisinti, kad smurtautojas, teikdamas melagingus parodymus ar darydamas neteisėtą poveikį smurto artimoje aplinkoje fakto tyrimui, atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Projekte taip pat numatyta, kad pareigūnas, nesuteikęs smurto aukai įstatymu numatytos apsaugos, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo pataisose pabrėžiama, kad nepilnametis, būdamas liudininku, taip pat yra smurto auka, nes patiria psichinį poveikį. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas iki šiol reglamentuoja tik atsakomybę asmeniui, melagingai pranešus apie smurtą artimoje aplinkoje ar aukos piktnaudžiavimą, smurtą patyrusio asmens teisėmis.

Valdžios kabinetuose gimsta dar vienas naujas svarbus dokumentas „Valstybinė smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014-2020 programa“. Joje konstatuojama esama realybė, kad iki šiol paslaugos nukentėjusiems vis dar teikiamos fragmentiškai. Pavyzdžiui, 2012-ųjų rugsėjį pradėjo veikti devyni specializuotos pagalbos centrai, kartu su partneriais pagal jungtinės veiklos sutartis specializuotą pagalbą smurtą patyrusiems asmenims teikiantys visoje Lietuvoje. Per 2013 metų pirmą pusmetį specializuota pagalba buvo suteikta daugiau nei 2 tūkst. smurtą patyrusių asmenų, kurių 90 proc. sudarė moterys.

Tačiau nėra pakankamos tęstinės pagalbos sistemos, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys ir jų šeimų nariai tam tikrą laikotarpį gautų kokybiškas socialines, sveikatos priežiūros, teisines, psichologines paslaugas, kurios mažintų patirtą žalą ir tinkamai padėtų atkurti asmens dvasinę bei fizinę sveikatą. Kartu turėtų būti nuosekliai dirbama ir su smurtautoju, jam taikant atitinkamas poveikio priemones, informuojant apie teisines smurtinio elgesio pasekmes, įtraukiant į agresyvaus elgesio keitimo programas.

Tikimasi, kad programa galėtų būti parengta jau kitų metų pradžioje. Tai būtų dar vienas svarbus žingsnis, nes patvirtinus šią programą būtų skiriamas finansavimas iš valstybės bei savivaldybių biudžetų, institucijos privalėtų ne tik glaudžiau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, bet ir visuomenei atsiskaityti, kas padaryta.

Vis dėlto esu tikra, kad nei patobulinti įstatymai, nei pačios geriausios programos nebepadės įveikti šio visuomenės skaudulio, jei pati visuomenė liks abejinga, jei kolegos "nematys" tamsiais akiniais slepiamų smurto aukos mėlynių, jei kaimynai apsimes negirdintys už sienos raudančio vaiko.

Ir niekada nepamiršiu vienos nevyriausybinės organizacijos, teikiančios pagalbą smurto aukoms, vadovės žodžių: „Padėjau daugybei moterų, o niekaip negaliu įtikinti savo dukros išsiskirti su girtaujančiu ir nuolat ją talžančiu vyru...“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"