TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Atsiprašęs prisiprašė...

2013 03 21 6:00

Vasario mėnesį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, atvykęs oficialaus vizito į Lenkiją, atsiprašė lenkų už tai, kaip Lietuvos politikai pasielgė žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio atžvilgiu. Mat 2010 metais Seimas neatsižvelgė į tą dieną Lietuvoje viešėjusio Lenkijos prezidento norą lenkiškas pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti lenkiškais rašmenimis. Ministras tokį Seimo sprendimą pavadino "didžiule gėda" ir skaudžia "pamoka" (aut.).

Šis ministro pasakymas sukėlė įvairiausių vertinimų audrą. Kitaip tariant, atsiprašęs prisiprašė kritikos. Nors pragmatikais save vadinantys abiejų šalių politikai ir politologai buvo linkę jį vertinti teigiamai, vis dėlto daugiau buvo neigiamų vertinimų. Ministras net buvo apkaltintas Lietuvos interesų išdavyste ir pareikalauta jo at(si)statydinimo. Kiek sutriko ir premjeras Algirdas Butkevičius, nors ministras tiesiog ėmė įgyvendinti socialdemokratų rinkimų pažadus gerinti santykius su Lenkija.

Ir vėl iškilo klausimas: ar iš esmės geram tikslui pasiekti (kas nenorėtų gerų santykių tarp kaimynų?) buvo pasirinktos tikrai tinkamos priemonės? Teoriškai diplomatija pripažįsta vienos kažkurios šalies atsiprašymą kaip galimą santykių "perkrovimo" ir tolesnio jų gerinimo priemonę. Praktiškai priemonės vertinamos pagal rezultatus, kurių pasiekta jomis pasinaudojus.

Ko pasiekė ministras L.Linkevičius? Kol kas - nieko gero. Priešingai. Lenkų radikalai tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje atsiprašymą traktuoja kaip žalią šviesą tolesniems fantastiškiausiems reikalavimams, ir šokdina premjero A.Butkevičiaus ministrus. O ministrai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos dresuojami, šoka...

Lenkijos valdžia ir toliau ignoruoja lietuviškų mokyklų poreikius. O ministro L.Linkevičiaus kolega Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pradėjo tvarkytis Lietuvoje kaip savo darže. Jis viešai pareiškė, kad Lietuva turėtų pasirinkti iš dviejų projektų - suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje ir dujų jungties į Lenkiją, nes abu projektai neva neatsipirktų.

Toks "įnašas" į Lietuvos ir Lenkijos santykius papiktino net kai kuriuos Lietuvos socialdemokratus. Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys Zigmantas Balčytis, atsakydamas į šį pareiškimą, priminė, kad dar 2009 metais Baltijos regiono valstybės narės susitarė dėl Baltijos energijos rinkos jungčių plano. Jame numatytos dujų ir elektros jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos bei regioninio suskystintų dujų terminalo statyba, ir jokiame Europos Sąjungos (ES) dokumente neparašyta, kad valstybės narės turi rinktis tik vieną iš tų projektų. Be to, Europos Komisija (EK) yra įsipareigojusi užtikrinti, kad po 2015 metų ES neliktų energetiškai izoliuotų valstybių narių ir regionų, todėl dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statyba bei regioninio suskystintų dujų terminalo statyba yra ne tiek ekonominis, kiek politinis projektas, ir neteisinga vertinti jį tik iš ekonominių pozicijų, kaip tai mėgina daryti ponas R.Sikorskis. Pats ponas Z.Balčytis lenkų ministro pareiškimą yra linkęs vertinti kaip sąmoningą siekį silpninti kaimynių valstybių konkurencingumą ir išlaikyti jų priklausomybę nuo trečiųjų šalių energetinės politikos.

Santykių "perkrovimu", regis, nė nekvepia? O gal kiti Lenkijos politikai L.Linkevičiaus atsiprašymą priėmė ne taip, kaip jų kolega, o taip, kaip tikėjosi geranoriškas Lietuvos ministras? Tačiau šito kol kas nematyti, ir esama pagrindo būgštauti, kad Lenkijos ponai ir toliau šokdins mūsų skersponius.

Suklusti, pavyzdžiui, verčia premjero A.Butkevičiaus pareiškimas apie ketinimą su Lenkijos Vyriausybės vadovu Donaldu Tusku pasirašyti bendrą memorandumą EK dėl dujų jungties finansavimo atskira eilute. Viena vertus, tai būtų natūralus nacionalinės energetikos strategijos tęsinys. Kita vertus, nepapildžius šio memorandumo susitarimu dėl elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros perdavimo tinklais, memorandumas tampa naudingesnis ne tiek Lietuvai, kiek Lenkijai, nes dujų jungtis, atsivėrus Baltijos šalių rinkoms, užtikrintų pelningą Lenkijos suskystintų dujų terminalo Svinouiscyje veikimą. Tad vargu ar tas susitarimas laikytinas atsakomuoju reveransu Lietuvai. Jei taip, daugėja argumentų tai pusei, kuri kai kurių mūsų politikų pastangas bet kokia kaina (net aukojant Konstitucijos reikalavimus ir pamatines Lietuvos reikmes!) vienašališkai "gerinti" Lietuvos politiką su kaimyne valstybe laiko neatsakingomis ir netgi žalingomis.

Grįžkime į pradžių pradžią ir prisiminkime, už ką atsiprašė L.Linkevičius. Ogi už tai, kad aukščiausia Lietuvos valdžios institucija demokratiškai - balsavimu - priėmė ne tokį nutarimą, kurio tikėjosi į Lietuvą atvykęs Lenkijos prezidentas. Tačiau Seimas tą pačią dieną po pateikimo priėmė kiek kitokį nutarimą - tokį, kuris tenkino ir Lietuvos Konstitucinį Teismą, ir Europos Žmogaus Teisių Teismą (žr. bylą "Mencena prieš Latviją"), ir net Lenkijos intelektualų forumo atstovus. Jie 2011-ųjų spalio 21 dieną lankėsi pas anuometinę Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir viešai patvirtino sutinkantys su kompromisiniu užsienietiškų pavardžių rašymo modeliu, kuris jau veikė Latvijoje ir kurį priėmė Lietuvos Seimas.

Tad kuriam galui ministras reanimavo jau palaidotą problemą ir, iškėlęs ją kaip baltą vėliavą, suteikė lenkams viltį, kad nuo šiol Lenkijos politikų norai Lietuvai - šventi?

Matyt, ministrui bus atsitikę kaip tai gudriai vištai, kuri nors ir kiek gudravo, vis tiek uodegą išsidilgino... O lenkai dilgina ypač skaudžiai... Todėl Lietuvos politikams, net ir labai aukšto rango, tai galėtų būti gera, nors ir skaudi pamoka - nespekuliuoti tais dalykais, kurie priklauso Seimo, Konstitucijos ir tautos jurisdikcijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"