TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Atsisakoma apsupties mentaliteto

2010 08 02 0:00

Premjeras Andrius Kubilius ir jo palyda praeitą savaitę praleido dviračiais keliaudami po "paskutinio Europos diktatoriaus" tėvoniją. Toks žygis buvo visiškai neįsivaizduojamas prieš 2, 5 ar 10 metų.

Dar prieš metus Lietuvos užsienio politikos nekaltybės sergėtojai piktai smerkė prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimą su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka. Prezidentė esą išdavė vertybių politiką ir Lietuvos nacionalinius interesus. Tai, kad premjero išvyka buvo įvertinta kaip gana normalus reiškinys, rodo, kad įsitvirtina racionalus požiūris į Lietuvos vaidmenį pasaulyje, ir kad diplomatijos kurso pakeitimui pritaria platūs gyventojų sluoksniai.

Pagerėjo santykiai ir su didžiuoju kaimynu. Įtakingas ekonomistas ir politologas Andersas Aslundas gal sutirštino spalvas, šią savaitę rašydamas, kad Rusijos santykiai su Baltijos šalimis niekada nebuvo tokie geri kaip dabar, neginčytina, bet įtampa tikrai atslūgo. Dabar daugiau dėmesio skiriama problemoms spręsti, negu koneveikti vienas kitą, mažiau kalbama apie Rusijos keliamą grėsmę. Ne tik A.Aslundas pažymėjo, jog nėra jokių ženklų, kad Rusija mėgino kurstyti neramumus per Latvijos ir Lietuvos ūkio krizę.

Normalesni santykiai nereiškia, kad visos problemos bus išspręstos, ir kad nebeliks įtampos židinių. Dar uoliau bus stengiamasi rasti bendrą kalbą arba išvengti įtampos eskalavimo. Pagerėję santykiai suteiks Lietuvai galimybę vykdyti normalesnę užsienio politiką. Ilgą laiką Lietuva nepalaikė aukštesnio lygio kontaktų nei su Minsku, nei su Maskva, tad ir neturėjo priemonių šių valstybių politikai paveikti. Tiesa, kurį laiką Lietuvos diplomatai uoliai kaišiojo pagalius į Europos Sąjungos (ES) pastangas susitarti su Rusija. Bet tokia politika negali tenkinti brandžios valstybės, juolab kad Lietuvos nesukalbamumas ir konstruktyvių pasiūlymų neturėjimas erzino jos partnerius.

Santykiai pagerėjo ne todėl, kad Baltarusija ir Rusija staiga pamilo Lietuvą arba nutarė, kad ji itin šauni šalis. Baltarusijos flirtą didele dalimi sukelia įtempti santykiai su Rusija. Minskas ieško alternatyvių energetikos šaltinių, tad ir mąsto apie naftos įvežimą per Klaipėdos uostą ir suskystintų dujų terminalo statybą. Susitarimas dėl bevizio režimo su Lietuva, taigi ir su visa Šengeno zona, leistų A.Lukašenkai per kitų metų rinkimų kampaniją didžiuotis, kad jis atvėrė arba baigia atverti vartus į Vakarus.

Lietuva turi ko laimėti. Jai naudinga palaikyti A.Lukašenkos pastangas atsiriboti nuo Maskvos. Politiškai savarankiška Baltarusija didintų Lietuvos saugumą, būtų ją sauganti buferinė valstybė, kuri, be kita ko, neleistų Rusijai rengti tokių nerimą keliančių karinių pratybų kaip pernai metų "Zapad - 2009". Baltarusija yra svarbus prekybos partneris ir rinka, kur Lietuvos įmonės gali sėkmingai konkuruoti. ES ūkiams vangiai atsigaunant, eksporto į Rytus svarba didės.

A.Lukašenka yra neprognozuojamas. Neatmestina galimybė, kad jis bei Vladimiras Putinas įveiks tarpusavio antipatiją ir susitaikys. Bet ir tuo atveju Minskas neužmirš Rusijos spaudimo bei dujų tiekimo nutraukimo, tad toliau sieks energetinio ir ūkinio nepriklausomumo. Tai vers ją kreiptis į Vakarų kaimynus. Lietuva turi stengtis išnaudoti šią galimybę, arba viena, arba bendradarbiaudama su Latvija ir Estija. Kiekvienu atveju nevalia grįžti į Valdo Adamkaus metų politiką ir tenkintis moralizuojančios stebėtojos vaidmeniu.

Maskva pagaliau suprato, kad jos kovinga retorika ir mėginimai įbauginti kaimynus yra kontraproduktyvūs. Ilgą laiką NATO, tiksliau tariant, kai kurios jos narės, tvirtino, kad Rusija yra potenciali partnerė, tad nereikia kurti detalių planų, kaip apginti Baltijos kraštus nuo galimos jos agresijos. Karas Gruzijoje ir jau minėtos karinės pratybos pernai paskatino NATO pakeisti savo nuostatas. Baltijos valstybių gynybos planai sukurti ar kuriami. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas neseniai pareiškė, kad NATO turi planų apginti ir apsaugoti visus santarvės narius. Maskva turinti suprasti, kad tai pagrindinė santarvės užduotis. Pastaruoju metu NATO demonstratyviai sustiprino karinį bendradarbiavimą. Šįmet tūkstančiai karių, dešimtys lėktuvų ir laivų dalyvaus bent keturiose NATO karinėse pratybose, per kurias bus naudojama elektroninė žvalgybos įranga ir kita moderni technika. Vargu ar kada nors įsipareigojimas ginti Baltijos šalis buvo taip akivaizdžiai demonstruojamas.

Rusijos užsienio politika tapo švelnesnė ir diplomatiškesnė. Ir ne tik Baltijos valstybių atžvilgiu. Maskva mažiau kišosi į Ukrainos prezidento rinkimus, ji nebekalba apie Gruzijos prezidento pašalinimą, taip pat atsisakė siųsti savo karius į Kirgiziją vietos neramumams nuslopinti. Gerinami santykiai su JAV. Akivaizdžiausias pavyzdys - nutarimas JTO balsuoti už griežtesnes sankcijas Iranui dėl jo branduolinės programos.

Nesutarimų ir problemų bus visada. Kol Lietuva reikalaus kompensacijos už okupacijos žalą, Rusija kaltins Lietuvą istorijos klastojimu. Įtampa gali padidėti, jei Rusija atkakliai siektų nupirkti "Mažeikių naftą" arba jei Lietuva stengtųsi atimti dujotakių kontrolę iš "Lietuvos dujų", taigi ir "Gazprom". Kitais klausimais vyksta atkaklios derybos. Prezidentės D.Grybauskaitės oficialus vizitas į Rusiją, apie kurį dabar mažai kalbama, įvyks tik tada, kai bus galima pasirašyti įvairių susitarimų.

Nereikia užmegzti bičiulystės su Rusija. Pakanka normalizuoti santykius su šia valstybe, grąžinti juos, tarkime, į 2004 metų lygį, kai diplomatai kalbėjosi, buvo įvairių kontaktų, o Lietuva galėjo ginti savo ir savo piliečių interesus.

Mėginimas gerinti santykius rodo, jog dalis politikų ir diplomatų pagaliau įsisąmonino, kad nieko nepasiekiama saviizoliacija ir atsisakymu kalbėtis su oponentais. Ir tai, kad jie su didesniu pasitikėjimu žiūri į pasaulį, labiau pasitiki partneriais, nenuogąstauja, kad NATO sąjungininkai išduos Lietuvą pirmai progai pasitaikius. Ir atsisako apsupties mentaliteto.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"