TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Audra stiklinėje

2013 06 25 6:00

Ne visada lengva suprasti, kas skatina politikus imtis neįprastų veiksmų, ko jie tikisi pasiekti. Puikus pavyzdys - grupės parlamentarų kreipimasis į Europos Sąjungos institucijas, raginantis išsakyti poziciją, ar Seimo svarstomi projektai nepažeidžia žmogaus teisių ir nediskriminuoja seksualinių mažumų. 

Kreipimąsi į Europos Parlamento (EP) pirmininką Martiną Schulzą, EP Žmogaus teisių komitetą, EP grupę LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų) klausimams, Europos pagrindinių teisių agentūrą ir Lietuvos atstovus EP pasirašė 8 socialdemokratai, 2 Liberalų sąjūdžio nariai ir 1 konservatorius. Adresatai raginami pareikšti savo nuomonę apie Seime svarstomus "žmogaus teises pažeidžiančius siūlymus ir valstybės institucijų neveiklumą, kuris kursto neapykantą homoseksualiems ir biseksualiems asmenims". Reiškiamas susirūpinimas, kad "valstybės institucijoms vengiant imtis priemonių užkardyti homofobijos skatinimą tikėtini ir smurtiniai išpuoliai, ypač per eitynes "Už lygybę".

Kreipimosi autoriai nepriklauso mažoms frakcijoms, kurios neturi jokios įtakos ir į kurių nuomonę niekas neatsižvelgia. Jų statusas yra kitoks. Dauguma priklauso socialdemokratų, t. y. galingiausiai Seimo frakcijai. Jie nėra pėstininkai, nereikšmingi partijos nariai. Algirdas Sysas yra Seimo pirmininko pavaduotojas, Birutė Vėsaitė buvo ūkio ministrė, Julius Sabatauskas yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kuris svarsto teisės aktų projektus, pirmininkas. Kreipimąsi taip pat pasirašė vienas įtakingesnių Lietuvos politikų, Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis.

Šiems politikams visos durys Lietuvoje yra atviros. Jie bet kada gali susitikti su premjeru Algirdu Butkevičiumi, vidaus reikalų ministru ir policijos pareigūnais, daryti įtaką Seimo darbotvarkei. Jie kviečiami į televizijos ir radijo politines laidas, jų straipsniai spausdinami laikraščiuose ir skelbiami interneto portaluose. Jie nėra bejėgiai, tad kam kreiptis į M.Schulzą ir kitus europarlamentarus, kurių žodis Lietuvoje turės minimalią įtaką? Ir tai daryti, kai vos pradėta svarstyti minėtus "žmogaus teises pažeidžiančius siūlymus". Lietuvos žmonės išrinko šiuos politikus, patikėjo jiems krašto likimą. Jie, o ne kas kitas, yra atsakingi už padėtį Seime, valdžios institucijose. Kreipimasis rodo, kad jie nesuvokia savo atsakomybės, bando ją perduoti kitiems.

Ar šie politikai mano, kad kolegos nepalaikys ir neišklausys jų, o pritars žmogaus teisių pažeidimams? Ar jie tikrai įsitikinę, kad Vyriausybei pavaldžios teisėsaugos institucijos negebės ar nesistengs apsaugoti gėjų eitynių dalyvių ir kad jų partijos yra abejingos piliečių saugumui? Dabar ne 2010 metai, kai gėjų eitynių išvakarėse laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas gėdingai aiškino, jog reikia sustabdyti eitynes ne dėl to, kad žygiuos seksualinės mažumos, o todėl, kad bus sunku apsaugoti dalyvius nuo priešiškai nusiteikusių žmonių.

Jei padėtis kritiška ir kai kurios valstybės institucijos savo neveiklumu kursto neapykantą, vengia imtis priemonių užkardyti homofobijos skatinimą, kam reikia prašyti užsieniečių vertinti įstatymo projektus? Gal geriau reikėtų pačioje Lietuvoje imtis skubių priemonių šioms institucijoms pažaboti, kreiptis į piliečių sąžinę ir ieškoti paramos?

Kyla įtarimas, kad tai politinis šou, kuriuo kai kurie Seimo nariai nori pataisyti savo įvaizdį ar sukurti veikimo regimybę. Jei noras kreiptis į M.Schulzą tampa nesuvaldomas, A.Sysas galėtų skųstis, kad socdemai netesi pažado įvesti progresinius mokesčius ir taip apsunkina kovą su socialine atskirtimi, priešinasi socialiniam teisingumui.

Parlamentarai seniai žemina Seimo institucinį orumą. Paprastai jie neleidžia kitoms valdžioms kištis į parlamento vidaus reikalus. Pralaimėjus balsavimą, Lietuvoje skubama kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ir viltis, kad jis pataisys padėtį, paneigs Seimo balsavimo rezultatus. KT prašoma pareikšti nuomonę dėl smulkmenų, nutarti, ar parlamentarai gali didinti savo atlyginimą, kokia papildoma veikla gali užsiimti. Kai pats Seimas savęs negerbia, jo negerbia ir paprasti piliečiai.

Kreipimasis į Europos institucijas taip pat yra nesusipratimas, ypač kai jos įveliamos į Lietuvos politikos vidaus ginčus pradiniu įstatymų svarstymo etapu. Prieš pustrečių metų EP priėmė rezoliuciją, raginančią Seimą nepriimti įstatymo, numatančio baudas už homoseksualių santykių propagavimą. Tada europarlamentaras Vytautas Landsbergis ne be pagrindo pasipiktino dėl EP kišimosi į anksčiausios stadijos nacionalinio parlamento darbą. EP rezoliucijoje buvo kalbama apie saviraiškos laisvės pažeidimą, nors jokio pažeidimo nebuvo, nes vieno parlamentaro įstatymo projektas dar nėra Seimo sprendimas.

Kreipimusi į Europos institucijas Seimo nariai daro meškos paslaugą. Bet koks atsakymas veikiausiai skatins priešiškumą ES institucijoms, padės sukurti įspūdį, jog Briuselis mėgina primesti savo nuostatas ir diktuoja sąlygas Lietuvai, negerbia šalies savitumo, nesupranta ir nepaiso lietuvių tradicijų. ES populiarumas smunka, vis daugiau žmonių reiškia nepasitenkinimą jos veiksmais, kalba apie demokratijos deficitą ir Briuselio diktatą. Ne tik mažos šalys jautriai reaguoja į tai, ką jos laiko Briuselio arogancija. Prieš kelias savaites Europos Komisijai (EK) paraginus Prancūziją mažinti savo deficitą ir pertvarkyti pensijos sistemą, šalies prezidentas Francois Hollande'as piktai pabrėžė, kad EK negali diktuoti, ką Prancūzija turi daryti, ir kad Prancūzija pati nuspręs, kaip įgyvendinti struktūrines reformas. Kreipimusi Seimo nariai ne tik nesustiprins savo pozicijų, bet gali ir kenkti ES tuo metu, kai ji jau ir taip kritikuojama. Europos institucijos dažnai atlieka svarbų darbą kritiškai vertindamos kai kuriuos Lietuvos valdžios sprendimus, teikdamos naudingų pasiūlymų. Gaila, kad jos raginamos susikompromituoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"