TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Auga kita Lietuva

2012 06 15 5:47

Atrodo, kad pats metas pradėti diskusijas apie tai, ką reiškia būti Lietuvos piliečiu. Kaip teigia apklausos, mažiau negu kai kurios kitos Europos Sąjungos (ES) šalys didžiuojamės savo pilietybe.

Tokios diskusijos dabar populiarios daugelyje valstybių. Ir nenuostabu - keičiasi pasaulis, atsiranda naujų bendravimo technologijų, auga naujos kartos. Reikia vėl atrasti save naujoje aplinkoje.

Ta uola, už kurios laikomasi audringoje permainų jūroje, paprastai yra krašto istorija, jos kultūra ir puoselėjamos vertybės. Tačiau Lietuvos valstybės istorija plačiajai visuomenei tik dabar ryškėja - juk tiek metų ją buvo bandoma pakeisti.

Kiekvieną kartą, kai žiūriu į Lietuvos partizanų nuotraukas, jaučiuosi kalta - net ir per dvidešimt nepriklausomos Lietuvos metų taip ir nesugebėjome atkurti jų visų vardų. Vietoj to, kaip ir prieš kiekvieną atmintiną dieną, prasideda paminklų statymo šurmulys, kuris praėjus porai savaičių po minėjimo pamirštamas.

Bet iškiliausias paminklas kovotojams už laisvę būtų jų vardų užrašymas. Juk pokario trėmimų tikslas buvo ištrinti iš tautos atminties drąsiausius ir šviesiausius sūnus ir dukras. Ir nereikėtų įrodinėti sau ir kitiems, kad esame drąsi šalis, nes šio sąrašo paskelbimas būtų geriausia patriotinio auklėjimo pamoka jaunimui, galima būtų didžiuotis matant savo šeimos vardą kovotojų už Lietuvos laisvę gretose.

Pamiršti drąsuolių vardai ne tik iš tolesnio pokario laikų. Bažnyčios kronikos išleidimo ir Romo Kalantos metinių minėjimas parodė, kad visuomenei mažai žinomi ir visai nesenų dienų herojai.

Gal todėl atsiranda tiek daug vietos konformizmui ir prisitaikėliškumui. Gal todėl vis dažniau kalbame apie vertybių krizę.

Vertybinės nuostatos yra labai svarbios sprendžiant ekonomikos problemas. Dažnai pamirštama, kad Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio ekonominiai laimėjimai yra nulemti visų pirma šalies piliečių pasiaukojamo darbo ir sutikimo paaukoti savo asmeninius interesus dėl bendro tikslo - politinių ir socialinių permainų.

Šiandien, norint žengti ryžtingą žingsnį modernizuojant valstybės ekonomiką, irgi reikia aktyvesnės Lietuvos piliečių pozicijos ir paramos.

Iki šiol daugiausia dėmesio Lietuvoje yra skiriama valstybės mokesčių politikai, jos išlaidų valdymui bei energetikai.

Nors ekonomikos pertvarkos metais pagrindinis ekonominės politikos akcentas buvo ūkio struktūros pertvarkymas mezgant naujus prekybinius ryšius bei kuriant naujas įmones ir darbo vietas, efektyvesnis išteklių naudojimas. Mat reikėjo pertvarkyti nekonkurencingą, daug žaliavų sunaudojančią gamybą bei brangiai kainuojančią griozdišką infrastruktūrą, paveldėtą iš Sovietų Sąjungos laikų.

Dabar sunku pasakyti, kodėl Lietuva pamiršo savo pačios atradimus, bet nauji ekonomikos iššūkiai skatina grįžti prie ekonomikos prioritetų, pasitvirtinusių sparčių ekonomikos pokyčių metu, - vykdyti aktyvią užsienio ekonominę politiką, keičiant ekonomikos pobūdį į išteklius taupantį, aplinkosaugai palankų bei kultūrinį paveldą saugantį modelį. Tai jokiu būdu neprieštarauja finansinio stabilumo užtikrinimo nuostatai - iš tiesų makroekonominis stabilumas yra neatsiejama ekonomikos augimo sąlyga.

Reikia ieškoti būdų uždirbti daugiau pinigų bendraujant su ES šalimis ir pasauliu. Individualiai Lietuvos piliečiai tai sugeba padaryti, o valstybės mastu rezultatai nėra tokie geri, kaip buvo tikimasi.

Daugiau negu pusė gyventojų apklausose nurodo, kad bendras saugumo ir psichologinio pasitikėjimo jausmas turi įtakos ekonomikos rezultatams.

Todėl yra labai svarbu sudaryti galimybes visuomenės aktyvumui pasireikšti, o viešųjų ryšių technologijas pakeisti atviru ir sąžiningu pokalbiu su žmonėmis.

O kada paskutinį kartą šalies vadovai ne parodomųjų vizitų metu ar dėl nuotraukos paprasčiausiai buvo kartu su žmonėmis?

Kai žvelgi į istorines fotografijas, nesunku pastebėti, kad tiek iš pokario, tiek iš naujesnių laikų nuotraukų žvelgia labai panašūs veidai - juos vienija orumas, nuoširdumas ir drąsa tiesiai sakyti, kuo tiki. Nieko ypatingo, viskas taip paprasta ir žmoniška. Tik vardų trūksta. O juk valstybė negali pamiršti nė vieno savo piliečio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"