TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Auksiniai viešieji pirkimai

2016 03 25 6:00

Vieša paslaptis, kad pagal sukurtą BVP vienam gyventojui Lietuva yra beveik ES vidutiniokė, bet pagal algas ir pensijas – velkasi uodegoje. Kaip dažnai susimąstote, kur dingsta visų mūsų uždirbti pinigai? Liūto dalis šios problemos kyla tiesiog iš neteisingo perskirstymo. Kita dalis, taip pat milijardai eurų, yra tiesiog iššvaistoma neskaidriems pirkimams.

Taip teigti leidžia jau vien viešai ir garsiai aptarti atvejai. Apie „auksines“, dukart brangiau nei parduotuvėse įsigytas kruopas ir miltus vargstantiems piliečiams – tai daugiau nei 76 mln. eurų, kurių didžiąją dalį atsiriekė vos viena įmonė. Apie vienintelį kelių druskos tiekėją, kuriam jau sumokėjome 50 mln. eurų – jis be apribojimų ir be priežasties padvigubino druskos kainą. Apie vos 20 statybos įmonių, kurioms sumokėjome beveik pusę viso statyboms išleisto metinio valstybės biudžeto – nei daug, nei mažai, „tik“ 450 mln. eurų. Apie vos dvi kelių tiesimo įmones, kurios pasidalija tris ketvirtadalius didžiųjų kelių tiesimo darbų ir kurioms valstybė per kelerius metus jau sumokėjo daugiau kaip 300 mln. eurų.

O neseniai paaiškėjo, kad tokia pat situacija yra ir viešojo maitinimo paslaugų pirkimuose – 56 proc. visų pirkimų laimi trys įmonės. Mažesniąją dalį išsidalija likę 252 tiekėjai. Valstybės įstaigos neskaido užsakymų ir taip labai apriboja galimybes konkuruoti bei laimėti smulkiam ir specializuotam verslui. Tuo metu užsakymus tarpusavyje dalijasi favoritai.

Ekspertai skaičiuoja, kad maždaug penktadalis, arba 1 mlrd. eurų, visų viešųjų pirkimų kasmet Lietuvoje gali būti panaudojama neskaidriai. Milijardas eurų milijonui dirbančių žmonių – štai ir tryliktas vidutinis atlyginimas kiekvienam!

Viešieji pirkimai Lietuvoje – tarsi iškreiptų veidrodžių karalystė, į kurios pusę daugelis įmonių jau nebežiūri ir nebesistengia ten net kojos kelti.

Skaičiais situacija atrodo taip: trečdalyje statybos viešųjų pirkimų dalyvavo tik viena įmonė, ji, žinoma, ir laimėjo konkursus. Iš 5 tūkst. Lietuvoje veikiančių statybos įmonių viešuosiuose pirkimuose dalyvavo tik kas šešta, o nors vieną užsakymą laimėjo tik kas dešimta. Tai rodo Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 metų duomenų analizė.

Atrodo, galėtume džiaugtis, kad net 529 statybos įmonės laimėjo konkursus, savo kompetenciją ir darbą skyrė valstybės užsakymams įvykdyti, o gautos pajamos leido išlaikyti darbo vietas, mokėti mokesčius. Deja, žvelgiant atidžiau aiškėja, kad iš jų beveik pusę užsakymų laimėjo vos 20 įmonių favoričių.

Vadinasi, net 443 mln. eurų sumokėjome dvidešimčiai laimingųjų, o 508 mln. – apie penkiems šimtams likusiųjų. Skirtumas milžiniškas. O kur dar 4500 įmonių, kurios iš valstybės neuždirbo nė cento ir darbo vietas išlaikė bei mokesčius mokėjo vien iš verslo ir privačių užsakymų.

Tad ką gi daryti, kad viešieji pirkimai taptų skaidresni, o konkurencija tarp dalyvių didėtų? Tuomet ir kainos už perkamus darbus ar prekes mažės: visi žinome, kad braškės turguje kainuoja pigiau, jei jomis prekiauja daug ūkininkų, o vienas prekeivis už braškes gali prašyti tiek, kiek leidžia jo vaizduotė ir sąžinė. Jei kas abejoja rinkos dėsniais, prisiminkite minėtą druską keliams barstyti: likus vienam pardavėjui ji pabrango dvigubai.

Neseniai Seime mano organizuotoje diskusijoje apie statybų sektoriaus viešųjų pirkimų problemas dalyvavo garbūs savo sričių ekspertai. Kiekvienas jų pasiūlė būdų, kaip reikėtų spręsti šią problemą.

Visi kalbinami verslo atstovai tvirtino, kad sąžiningos Lietuvos įmonės ateis ir konkuruos tarpusavy, jei tik sugebėsime sustabdyti šios valstybei žalingos ligos plitimą ir didinti gerųjų pavyzdžių skaičių. Uždavinys nelengvas, nes reikia tinkama linkme pakreipti net 5 mlrd. eurų vertės Lietuvos viešųjų pirkimų traukinį, kuris itin glaudžiai susijęs su įvairiomis politinėmis ir verslo grupėmis.

Įmonių favoričių gautas pelnas už „auksines“ kruopas, druską, kelius ir kitas paslaugas juk netampa paprastų šių įmonių darbuotojų kalėdinėmis premijomis. Tikėtina, kad jis skiriamas „pelningam“ viešųjų pirkimų garvežiui toliau skatinti ir stumti bei atsidėkoti šio garvežio mašinistams ir draugams.

Šiam uždaviniui pasiekti reikia kiekvieno doro šalies piliečio pastangų. Tad pirmiausia iškelkime problemą į dienos šviesą. Dalykimės informacija, jei susidūrėme su favoritizmo apraiškomis, kai proteguojamos politinių grupių, vadovų „palaimintos“ įmonės, kai konkurso sąlygos surašomos vienam dalyviui, kai reikalaujama dovanų ir vadinamųjų „atkatų“, t. y. dalies nuo laimėto užsakymo.

Taip pat pareikalaukime asmeninės atsakomybės už padarytus nusižengimus. Pasitraukimas iš pareigų problemų neišsprendžia. Mūsų įstatymai suteikia teisę Viešųjų pirkimų komisijų nariams ir įstaigų vadovams taikyti asmeninę atsakomybę – pradedant įspėjimais, baigiant asmeninėmis baudomis bei nušalinimu nuo viešųjų pirkimų organizavimo.

Viešųjų pirkimų pažeidimus teismai fiksuoja nuolat, net skiria baudas pirkimus organizavusioms valstybės įstaigoms ir institucijoms. Štai neseniai žiniasklaida pranešė apie didžiausią Lietuvos istorijoje 125 tūkst. eurų baudą, skirtą valstybės įstaigai už neskaidrų didelės vertės konkursą. Deja, apie asmeninę specialistų atsakomybę neteko nieko išgirsti. Ji lyg ežiukas vis dar klaidžioja rūke ir niekaip neranda kelio pas tokius sprendimus turinčius priimti valstybės tarnautojus.

Tuo tarpu favoritizmas, kaip ir nepotizmas, Lietuvoje toliau klesti. Ir klestės tol, kol visi leisime juos sočiai maitinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"