TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Aukso ordos įpėdiniai

2015 03 06 6:00

Borisas Nemcovas palaidotas. Dar vienas labai drąsus žmogus sumokėjo didžiausią kainą už prabangą Rusijoje sakyti: „Aš esu laisvas žmogus!“ Girdėjau žmones sakant, kad kartu su B. Nemcovu laidota Rusijos demokratija. Taip nėra. Negalima palaidoti to, ko niekada nebuvo.

Turiu atsiprašyti tų rusų, kurie turi proto ir sielos stiprybės vadinti save laisvais žmonėmis toje valstybėje, tačiau nei demokratijos, nei laisvės jų šalyje niekada nebuvo. Netikiu, kad ji atsirastų artimiausioje ateityje.

Visiškai logiška manyti, kad B. Nemcovo nužudymo užsakovai paaiškės tik tuomet, kai kris Rusiją dabar valdantis režimas. Galbūt... O gal ir ne. Šį režimą greičiausiai pakeis kitas, kitoks, bet taip pat matuosiantis laisvei tramdomuosius marškinius. Dar kartą atsiprašau rusų.

B. Nemcovas papildė liūdną laisvų Rusijos žmonių sąrašą, kuriame - Ana Politkovskaja, Vladislavas Listjevas ir daugelis kitų iškilių asmenų, kuriais jų tėvynė turėtų didžiuotis. Bet nesididžiuos. Laisvas žmogus toje šalyje niekada nebuvo šlovinamas. Ir, deja, dar ilgai to nebus.

Beje, šį sąrašą šiais laikais tapo priimta pradėti nuo V. Listjevo, nužudyto 1995 metais. Tokia chronologija taip pat netinka. Ją derėtų pradėti ne nuo 1995-ųjų, o bent jau nuo 1911 metų, kai buvo nužudytas Piotras Stolypinas. Tikras monarchistas, blėniais laikęs kalbas apie demokratiją, tačiau savo reformomis mėginęs kurti naują Rusiją. Tokią, kuri galėtų rasti savo vietą Europoje ir atsikratytų savo ištakų - Aukso ordos.

Nes būtent Aukso ordoje maskvėnų valstybė formavosi ir iš jos mokėsi, kas yra pati valstybė ir kaip ji turi būti valdoma. Maskvėnai labai mėgsta sakyti, kad jų valstybės lopšys - Kijevo Rusia. Bet tai juk absurdas. Jei kas nors ir mokėsi valstybės valdymo iš Kijevo Rusios, tai nebent Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai, plėtę savo valdas buvusiose Kijevo valstybės žemėse. Tą Rusią kūrusių žmonių ainiai gyvi ir šiandien. Tai - ukrainiečiai, bet tikrai ne maskvėnai.

Yra toks šaunus ukrainietiškas anekdotas: „Kijeve kasinėjantys archeologai atrado Kijevo Rusios laikų gatvę. Maskvoje tame pačiame sluoksnyje kasinėjantys jų kolegos atrado... nieko neatrado.“ Trumpai ir tiksliai apibūdinta, kieno valstybingumo šaknys ir kur slypi.

XIII amžiuje iš despotiškų chanų valstybės valdymo meno išmokę rusai taip niekada ir nepriėmė kitokio modelio. Trumputis, nedrąsus demokratinės visuomenės kūrimo bandymas buvo 1918 metais, kai caras buvo priverstas atsisakyti patvaldystės. Tačiau tuoj pat kilo „smuta“ ir į valdžią atėjo pagal žiaurumą ir despotiškumą mažai sau lygių istorijoje turėjęs bolševikų režimas.

1991 metais atrodė, kad Borisas Jelcinas gali būti tas žmogus, kuris ves šalį civilizuoto pasaulio link. Tik atrodė. Iš tiesų dar pasidarė „smuta“, kai karaliavo nusikaltėliai. Ir ją taip pat pakeitė laisvės nepakenčiantis režimas.

„Rusiškos demokratijos“ niekada nebuvo. Tai ne reiškinys, o geriausiu atveju - viltis. Rusijoje yra laisvę mylinčių žmonių, bet jų - mažuma. Į demonstraciją po B. Nemcovo nužudymo Maskvoje ėjo, kukliausiais vertinimais, kiek daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Maskvai toks skaičius yra apgailėtinas. Mieste, kuriame gyvena 11,5 mln. žmonių (Jungtinių Tautų duomenimis), gatvėse demonstrantai nesudarė net statistinės paklaidos dydžio nuošimčio.

Netikiu tais, kurie sako, kad visi likę rusai yra įbauginti. Manau, kad dauguma jų yra visiškai patenkinti gyvenimu tvarkingoje nelaisvėje, kad tik neateitų dar viena „smuta“.

Kiekviena kulka į vis kitą stolypiną, listjevą ar nemcovą nėra demokratijos nužudymas. Demokratija Rusijoje visada naikinama vos užsimezgusi. Tai labiau primena reguliariai kartojamą nėštumo nutraukimą, kurį šaliai atlieka ne tik valdžioje tuo metu esantis režimas, bet ir didžioji dalis visuomenės, pasirenkančios „savą“ despotą vietoj „kažkaip ne rusiškai“ mąstančio laisvo žmogaus ir bijančios mąstyti savo galva. Lieka viltis, jos neįmanoma nužudyti. Todėl bus kitas stolypinas ir kitas nemcovas. Ir greičiausiai jiems taip pat teks sumokėti didžiausią kainą už savo pažiūras. Bet viltis gyvuos tol, kol bus kas ją neša.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"