TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Austrija suklupo

2011 07 25 0:00

Vienos nutarimas itin greitai paleisti buvusį "Alfos" vadovą Michailą Golovatovą nepuošia Austrijos. Pagal teisės raidę Austrija turėjo teisę tai daryti. Bent taip teigia Europos teisingumo komisarė Viviane Reding ir pabrėžia, kad "teisiniu požiūriu klausimas aiškus - Austrija neprivalėjo vykdyti Europos arešto orderio". Bet nutarimas duoti Lietuvos teisėsaugos organams mažiau nei keturias valandas įtarimams sukonkretinti kelia įtarimą, kad buvo sąmoningai stengiamasi kuo greičiau paleisti M.Golovatovą.

Pagrindo įtarti, kad Austrija paaukojo teisingumą ir pasidavė Rusijos spaudimui, suteikia Austrijos žaliųjų atstovo Peterio Pilzo ir paties M.Golovatovo pareiškimai. Pasak P.Pilzo, Rusijos ambasadorius Sergejus Nečajevas po vidurnakčio paskambino Austrijos užsienio reikalų ministrui ir ėmė šantažuoti austrų valdžią. Esą penktadienį vyko du slapti susitikimai - vienas Užsienio reikalų, kitas - Vidaus reikalų ministerijoje, - per kuriuos aukščiausi Teisingumo, Užsienio bei Vidaus reikalų ministerijų pareigūnai nutarė ultimatyviai kelti reikalavimą, kurio Lietuva negalėjo patenkinti. M.Golovatovo pareiškimai lyg patvirtina P.Pilzo kaltinimus. M.Golovatovas aiškino, kad S.Nečajevas iki 5 val. ryto nuolat susiskambindavo su Austrijos prokuroru, užsienio reikalų ministro pavaduotoju ir budinčia Vidaus reikalų ministerijos tarnyba.

Bendra Lietuvos ir Austrijos komisija turi teikti pirmenybę P.Pilzo kaltinimams ir M.Golovatovo pareiškimams tirti. Svarbu nustatyti, ar vyko minėti pasitarimai, ypač 4 val. ryto, ar juose dalyvavo atsakingi Austrijos Užsienio reikalų ministerija (URM) pareigūnai, ar Rusijos ambasadorius naktį dažnai kalbėjo su Austrijos prokuratūra ir URM. Rusijos ambasadorius turi teisę ir pareigą ginti savo piliečius, politikai primena teisingumo organams, kad jų nutarimai turės politinių pasekmių. Bet M.Golovatovui negrėsė greitas išsiuntimas į Lietuvą, tad nebuvo degančio reikalo rengti susitikimą vidury nakties. Austrijos URM atstovai turėjo S.Nečajevui pasakyti, kad M.Golovatovo išdavimas priklauso prokuratūros ir teismų kompetencijai. Jei Austrijos URM to nedarė ir iš dalies perėmė M.Golovatovo advokato vaidmenį, jei prokuratūros sprendimus lėmė ar smarkiai paveikė politiniai motyvai, Lietuva turi reikalauti, kad Austrija atsiprašytų už teisinės valstybės ir teisingumo principų išdavimą, nors Austrijos kancleris jau pareiškė, kad atsiprašymų nebus. Bet nereikia skubėti daryti išvadų, kol komisija nebaigė savo darbo.

Kita vertus, Lietuvai, tiksliau tariant prokuratūrai tenka dalis atsakomybės už galutinį rezultatą. Dar kartą Lietuvos teisėsaugos organai dirbo neprofesionaliai. Klausimų ir priekaištų yra daug. Ar iš tiesų arešto orderis buvo išduotas tik pernai spalio mėnesį? Ir jei taip, kodėl? Kodėl Lietuva Austrijai pateikė Europos arešto orderį, nors ši šalis yra aiškiai nurodžiusi, kad tokio pobūdžio dokumentą taikys tik dėl veikų, kurios padarytos po 2002 metų. Kodėl iš anksto nebuvo parengtas angliškas arešto orderio variantas ir išsiųstas kartu su lietuviškuoju?

Ko gero, arešto orderis neatitiko Vakarų standartų. Austrijos teisingumo ministerijos atstovas aiškino, kad originalus Lietuvos orderis ir vėliau atsiųsta nusikaltimų santrauka anglų kalba buvo netinkama, nes buvo tik perpasakojami istoriniai įvykiai, nepriskiriant inkriminuojamų nusikaltimų individualiam asmeniui. Pasak austrų, asmens atsakomybė už nusikaltimą turi būti įtikimai įrodyta, negalima pirma suimti žmogaus ir tik vėliau sukonkretinti jam kaltinimus. Su šiais principais sunku ginčytis. Be to, pirminiu etapu baudžiamojo proceso normos sukonstruotos ginti suimtąjį, nes reikia turėti labai rimtą pagrindą varžyti jo teises ir laisves.

Žinodama, kad Rusija visomis priemonėmis gins M.Golovatovą, prokuratūra turėjo itin kruopščiai parengti arešto orderį ir nesuteikti jokių galimybių pasinaudoti neaiškumais ir teisinėmis plonybėmis. Bet buvo dirbama atsainiai, neatsakingai, ir matome rezultatus. Jei Lietuva būtų tinkamai pasirengusi, nebūtų buvę dingsčių M.Golovatovui paleisti. Nors Lietuvos orderis ir turėjo trūkumų, Austrija vis dėlto privalėjo mūsų valstybei suteikti daugiau laiko arešto orderiui ar ekstradicijos prašymui sutvarkyti.

Lietuvos valdžia ir politikai išlaikė egzaminą, nors iš pradžių kai kurie karščiavosi, net siūlė nutraukti diplomatinius santykius su Austrija. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius, neturėdamas jokių įrodymų, suskubo kalbėti apie Rusijos spaudimą. Tačiau per interviu Austrijos spaudai prezidentė Dalia Grybauskaitė pasisakė aiškiai, tvirtai ir taikliai: "Šis sprendimas diskreditavo Europos šalių bendradarbiavimą teisėsaugos srityje. Mūsų visuomenė Lietuvoje yra šokiruota, vyrauja neteisybės jausmas. Susidarė įspūdis, kad viena ES narė apgavo kitą." Pasakiusi, ką turėjo pasakyti, prezidentė nekartojo tų pačių priekaištų, neaitrino nuotaikų. Jau pirmadienį užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pabrėžė, kad priekaištai Austrijos valdžiai nėra priekaištai Austrijos žmonėms. Galima tik pritarti nutarimui atšaukti Lietuvos ambasadorių, nors gal reikėjo leisti jam pasilikti kelias dienas Austrijoje, kad galėtų susitikti su žiniasklaida ir išaiškinti Lietuvos poziciją. Abejoju, ar reikėjo įteikti Rusijai notą dėl ambasadoriaus S.Nečajevo pastabų. Jei kiltų "notų karas" su Rusija, jis tik nukreiptų dėmesį nuo svarbiausio klausimo, būtent - Austrijos elgesio.

Lietuva ne kartą priekaištavo Europos šalims, kad šios skyrė pirmenybę savo interesams, o ne vertybėms. Tie priekaištai dažnai buvo nepagrįsti. Šis atvejis, ko gero, skirtingas. Tad Lietuva turi reikalauti, kad būtų imtasi priemonių, kurios užtikrintų, kad šitoks incidentas nepasikartotų. Šis incidentas neturėtų būti naudojamas antieuropietiškoms nuostatoms ir mūsų polinkiui jaustis neįvertintiems ir nuskriaustiems stiprinti. Verta paminėti, kad M.Golovatovas lankėsi keturiose ES šalyse. Nė viena iš jų nėra ES senbuvė. Čekijos ir Kipro valstybės ES narėmis tapo tais pačiais metais kaip ir Lietuva, o Austrija bei Suomija įstojo 1995-aisiais.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"