TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Autorių teisės ir technologinė pažanga

2015 08 03 12:37

Labai dažnai sakoma, kad reikia sukurti palankią terpę verslui dirbti, ir tai suprantama kaip reikalavimas mažinti biurokratiją. Tačiau palankios erdvės veiklai reikia ne tik verslui, bet ir socialinėmis sritims – švietimui, medicinai, kultūrai. Be to, sąvoka „palankios sąlygos“ ekonomine prasme yra daug subtilesnis dalykas, negu tik biurokratinių barjerų mažinimas.

Vienas iš tokių svarbių dalykų yra intelektinės nuosavybės apsauga. Modernioje visuomenėje, kurioje daug kas pagrįsta naujomis idėjomis ir jų sparčia sklaida, autorių teisių apsauga įgauna didelę reikšmę.

Žinoma, rašytojai rašo knygas, tapytojai tapo savo paveikslus, o mokslininkai daro savo išradimus iš pašaukimo, bet vien dvasiniais dalykais sotus nebūsi. Todėl svarbu užtikrinti autorių teises, kurios būtų ilgalaikis jų pajamų šaltinis ir paskata naujoms kartoms žengti šiuo keliu.

Naujos technologijos atneša ir naujų iššūkių į šią jautrią sritį, atsirado net nauji žargonai: guglinti - reiškia susirasti informacijos, copy paste - reiškia nukopijuoti ir pasinaudoti internete rastu svetimu tekstu.

Kaip apsaugoti autorius nuo visų norinčių guglinti ir kopijuoti jų darbus nemokamai? Iš pradžių buvo bandoma kovoti draudimas, bet sparti technologijų plėtra verčia naujai pažvelgti į autorinių teisių apsaugą. Dabar net svarstoma, ar nebūtų naudingiau valstybei mokėti autoriams, o jų intelektine nuosavybe leisti visiems naudotis nemokamai, tada naujų technologijų skvarba būtų spartesnė ir didėtų ekonominė nauda. Sukauptas intelektinis turtas yra naujų idėjų ir atradimų šaltinis. Jei prieiga prie šio šaltinio yra brangi, tai pats inovacijų procesas sulėtėja.

Šiuo metu yra svarstoma, kaip geriau reglamentuoti intelektinę nuosavybę skaitmeninės ekonomikos sąlygomis, kaip suderinti autorių ir vartotojų interesus ir kartu sudaryti palankias sąlygas naudotis naujomis technologijomis, kurios atveria naujas kūrinių ruošimo, platinimo, prieigos ir saugojimo galimybes.

Susimąstykite: jei jūs įkeliate į socialinius tinklus įrašą, kuriame atliekate žinomo autoriaus dainą, ar autorius turi teisę gauti už tai atlyginimą, ar jūs turite už tai sumokėti?

Į tokius klausimus buvo bandoma atsakyti atliekant specialistų, autorių ir gyventojų apklausą. Šio tyrimo idėją pasiūlė Norvegijos vartotojų organizacija, kuri tyrimą atliko anksčiau.

Apklausą atliko Vilniaus Gedimino technikos ir Vilniaus universitetų studentai. Apklausos apimtis buvo tikslinė ir jos rezultatai negali būti naudojami apibendrinimams, bet jie leidžia įžvelgti požiūrį į naujų technologijų naudojimą ir intelektinės nuosavybės apsaugą.

Rezultatai rodo, kad tiek vartotojai, tiek atsakingi už vartotojų teisių apsaugą specialistai, tiek ir autoriai palankiai vertina naujų technologijų teikiamas galimybes naudotis intelektine nuosavybe asmeninių projektų kūrimui - tam pritartų net 70 proc. apklaustųjų.

Nuomonės pradeda skirtis, kai reikia apibrėžti ribas tarp sklaidos bei prienamumo ir autorių teisių apsaugos.

Paprastas pavyzdys: mokslinis darbas cituojamas interneto svetainėje, pateikiama jo santrauka. Kokio dydžio ta santrauka turi būti, kad potencialiems skaitytojams nedingtų noras pirkti autoriaus knygą? Arba neseniai nuskambėjęs ginčas apie teikiamas internete spaudos apžvalgas. Jei yra išsamiai cituojami dienraščio straipsniai – ar tai nesumažina jo pirkėjų skaičiaus? Mokslinių idėjų naudojimas naujiems technologiniams sprendimams vėl gi kelia daug klausimų.

Pirmiausia turi veikti efektyvi naujų išradimų registravimo sistema. Jei pats mokslininkas turi bėgioti ir tvarkyti įvairias pažymas, kada jis galės susikaupti ir apibendrinti savo tyrimų rezultatus. Tokios sistemos organizavimas yra vienas svarbesnių universitetų darbo pavyzdžių. Geriausius mokslinius rezultatus pasiekusiose aukštosiose mokyklose tokios sistemos veikia. O Lietuvoje?

Nors vienas iš ES prioritetų skaitmeninės ekonomikos srityje yra suderinti įstatymus, reglamentuojančius autorinių teises, su šiuolaikinės ekonomikos realybe, nauju vartotojų elgesiu ir būtinybe užtikrinti prielaidas ES kultūros įvairovei, tai padaryti nėra paprasta.

Kaip nurodo specialistai, reikia atsakyti į sudėtingus klausimus: ar galima kūrinių citatas naudoti laisvai internete nenurodant autoriaus ir jam nemokant atlyginimo, ar reikia sumažinti autorinių teisių galiojimo terminą nuo 70 iki 50 metų, ar leisti internetinėms bendrovėms rodyti ilgas ištraukas iš kino filmų neturint autorių leidimo, ar autorinės teisės turi būti registruojamos vieno ES administratoriaus, ar reikia apmokestinti internetines saugyklas, kuriomis tarpininkai naudojasi ir uždirba? O ką daryti su socialiniais tinklais, kurie kaupia informaciją apie naujas idėjas, pasirodančias jų puslapiuose, ir ja naudojasi?

Didelė problema yra ir tai, kad intelektinės nuosavybės apsauga ES yra fragmentuota ir skirtingai reglamentuojama šalyse narėse.

Šiuo metu jau yra pateiktas pasiūlymas, kaip ES turėtų būti sprendžiamas autorių teisių klausimas, bet dar yra laiko prisidėti prie jo svarstymo. Tikriausiai visuomenei būtų įdomu sužinoti, kokia yra oficiali Lietuvos pozicija tokia aktualia visiems tema, bet iš valdžios, kaip visada - tyla.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"