TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Balsavimo Seime mados ir tendencijos

2010 02 05 0:00

Bręsta apkalta Aleksandrui Sacharukui dėl balsavimo už savo frakcijos narį.

Seimo nariai, vieni griežčiau, kiti ne taip, tačiau vertina tokį veiksmą neigiamai. Motyvuojama įvairiai, bet smerkiama formaliai ir nesigilinant į pamatinius tokio veiksmo padarinius visai mūsų politinei sistemai, rinkėjų požiūriui į politikus. Remiantis Seimo statutu, toks balsavimas yra neteisėtas, nes pažeidžia Seimo nario asmeniškumo principą.

Tačiau neilga Seimo istorija rodo, kad per visas kadencijas buvo aibė tokio tipo nusižengimų. Ne vieną kartą matėme, kaip Seimo nariai kaltino vienas kitą ir reikalavo perbalsavimo dėl panašaus pobūdžio pažeidimų. Tokia neigiama patirtis, tampanti beveik tradicija, yra didelė.

Kita vertus, Seimo narys yra ne tik politikas, atstovaujantis tam tikrai partijai ar frakcijai, bet ir žmogus, kuris suvokia (privalo suvokti), kad apgaudinėti nedora. Taigi, balsuodamas už save ir už kitą, toks politikas paprasčiausiai sukčiauja. O už sukčiavimą yra baudžiama, ir kuo aukštesnės pareigos, tuo rimčiau į tai turi būti atsižvelgiama.

Bet šiandien balsavimo už kitą Seimo narį kolizija labiau suvedama į Arūno Valinsko ir A.Sacharuko tarpusavio konfliktą. Tarsi stebėtume tolesnę susipykusių buvusių partijos bendražygių rungtį, vienas kito gaudymą - kas pirmas suklys ir bus nubaustas, viešai sugėdintas. Iš esmės principinis politikų požiūrio į savo veiklą skirtumas panėšėja į sportinę rungtį, kur pralaimėjęs praranda pozicijas, bet nesijaučia nusikaltęs.

Taigi galima apkalta gali virsti dar vienu formaliu ir politikų atsakomybę tirpinančiu veiksmu. Arba... rimtu stimulu pradėti atsakingai revizuoti Seimo narių politinę moralinės atsakomybės vertę. Šiuo metu politikas gali beveik viską, jis, anot sparnuotos frazės, yra "nacionalinė vertybė", todėl Lietuvos problemos dažnai tampa antrinės svarbos reiškiniais po Seimo narių buities, uždarbio ar šiaip įgeidžio patenkinimo.

Politikas savo esme yra visuomenės tarnas, o šiandien tas politikas jaučiasi "lygesnis" už kitus ir gali kelti sau papildomas sąlygas bei pateisinimus ten, kur kitas jau seniai galėtų būti nubaustas. Taigi Seimo nariai šioje A.Sacharuko kolizijoje gali ir, ko gero, turėtų atrasti principinį Seimo nario veiklos sugriežtinimo algoritmą. Kitu atveju daugiausia, ką mes girdėsime ir matysime viešoje erdvėje apie Seimą, tai bevertį jo narių aiškinimąsi dėl kanceliarinių išlaidų, balsavimo už kitus, automobilių nuomos bei kreditų gavimo vingrybes. T. y. bus daug kalbama ir ginčijamasi ne dėl valstybės interesų, o dėl atskirų Seimo narių paprasčiausių ir istoriškai nereikšmingų nusižengimų.

Seimas tokiu būdu klampinamas į vidinių aiškinimųsi dumblą. Betgi mes esame parlamentinė respublika. Kadangi Seimo mašina primena tik burzgiantį automobilį, bet nejudantį iš vietos, nes ratai sukasi gilioje rietynių pusnyje, visuomenė ima ieškoti kitų herojų ir politinių atsvarų. Štai tada imama viltis, kad reikalinga tvirta vieno asmens ranka, nes Seimas neįgalus. Štai tada populistai imasi veiklos, gąsdindami ir drauge telkdami aplink save naiviausiuosius. Kraštas praranda pilietiškumo poreikį ir šaukiasi valdovo. Tuo tikrai pasinaudos visi, kuriems politika tėra įvaizdžio kūrimo darbas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"