TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Baltarusiški diplomatijos frontai

2015 09 28 6:00

Rugpjūčio 22 dieną Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka paleido į laisvę šešis politinius kalinius. Tai žymi pokyčius Baltarusijos užsienio politikoje, kurie rodo jo norą sustiprinti savo valdžią ir pakeisti Baltarusijos geopolitinę padėtį. Ką gali pasiekti šis veikėjas dabartinėje Europos politinėje situacijoje?

Be abejo, šis sprendimas yra nuolaida Vakarams, kurie jau ilgai skelbė, kad santykių su Baltarusija normalizacija gali prasidėti tik paleidus visus politinius kalinius. Tad A. Lukašenka parodė, kad nori gerinti santykius su Vakarais. Jau vien šis faktas savaime reiškia, kad kartu yra metamas iššūkis Rusijai ir jos požiūriui į Baltarusiją, kaip paklusnią vasalę.

Iš tiesų, A. Lukašenka savo veiksmais pademonstravo, kad jis Rusijos bijo mažiau negu anksčiau. Tai lėmė dvi priežastys. Pirma, Rusija yra įklimpusi Ukrainoje, kurioje negali pasiekti galutinės pergalės ir grąžinti jos į Rusijos įtakos zoną. Kol tęsis ši situacija, sunku tikėtis, kad Rusija ryšis imtis agresyvių veiksmų ir atidarys antrą frontą Baltarusijoje. Antra, dėl smukusių naftos kainų, ekonominės krizės Rusijoje ir Vakarų įvestų sankcijų Maskva negali daug pasiūlyti Minskui, kuris ieško finansinių išteklių savo politinei sistemai palaikyti.

Šios tendencijos tikrai nepatinka Kremliui. Rusijos provaldiški ekspertai jau seniai reiškia nepasitenkinimą A. Lukašenkos pozicija Ukrainos ir Rusijos karo bei Vladimiro Putino Rusų pasaulio koncepcijos klausimais ir grasina, kad Baltarusijos bandymai nutolti nuo Rusijos baigsis katastrofa. Baltarusijos praradimas Kremliui būtų didelis simbolinis pralaimėjimas. Praradimas nebūtinai reiškia Baltarusijos įsitraukimą į euroatlantinius procesus. Tam užtenka Baltarusijos išėjimo iš Rusijos įtakos zonos ir tapimo tikra neutralia valstybe. Todėl negalima atmesti varianto, kad toliau blogėjant santykiams su A. Lukašenka Kremlius gali, net nepaisydamas anksčiau minėtų kliūčių, bandyti destabilizuoti padėtį Baltarusijoje per artėjančius prezidento rinkimus, pavyzdžiui, sukurdamas prorusišką „Maidano“ tipo revoliuciją, arba išsiųsti „žaliuosius žmogeliukus.“ Tad A. Lukašenka Vakaruose ieško ne tik pinigų, bet ir bent minimalių saugumo garantijų.

Kita vertus, nereikia pamiršti Baltarusijos integracijos su Rusija masto. Baltarusija priklauso organizacijoms, kurios palaiko Rusijos hegemoniją posovietinėje erdvėje: Eurazijos ekonominei Sąjungai, Kolektyvinio saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Nepriklausomų Valstybių Sandraugai. Baltarusija vis dar yra labai priklausoma nuo rusiškos naftos ir dujų. Baltarusijos pagrindinė ekonominė partnerė, nepaisant augančio Kinijos įsitraukimo į Baltarusijos ekonomiką, išlieka Rusija. Galiausiai, Baltarusija labai glaudžiai bendradarbiauja su Rusija saugumo srityje. Baltarusijoje jau yra dvi Rusijos karinės bazės ir šiuo metu vyksta derybos dėl dar vienos, aviacinės, bazės atidarymo Bobruiske. Išvien veikia Rusijos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos. Todėl neverta tikėtis, kad Baltarusija artimiausiu metu visiškai ištrūks iš Rusijos įtakos zonos.

Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į kitą įvykį Baltarusijos politikoje. Rugpjūčio mėnesį, duodamas interviu nepriklausomai Baltarusijos opozicinei žiniasklaidai, A. Lukašenka teigiamai kalbėjo apie opozicijos kandidatę į prezidentus Tatjaną Karatkevič. Tai iš esmės reiškia (tai patvirtina diskusijos Baltarusijos opozicinėje žiniasklaidoje ir Baltarusijos opozicijos veiksmai), kad A. Lukašenka, sekdamas V. Putino pavyzdžiu, nusprendė sukurti sisteminę opoziciją, kurios veidu taps T. Karatkevič.

Neabejotinai vienas tokio žingsnio motyvų yra sukurti Baltarusijos demokratizacijos iliuziją, kad Vakarai galėtų pradėti santykių gerinimo procesą. Be to, šis žingsnis suskaldė Baltarusijos opoziciją ir jos elektoratą. Bet tai irgi rodo, kad A. Lukašenka išsigando socialinių neramumų ir daro nuolaidas potencialiai nepatenkintiems šalies piliečiams.

Pažvelgus į Baltarusijos ekonomikos statistiką matyti, kad žmonės turi priežasčių būti nepatenkinti. Nuo sausio iki gegužės Baltarusijos BVP smuko 3 proc., o Baltarusijos eksportas - 30,5 procento. Baltarusijos pramonė stoja: pavyzdžiui, nuo sausio iki birželio mašinų gamyba smuko 29,4 proc., sunkvežimių - 59,9 proc., traktorių - 34 proc., autobusų - 55,2 procento. Nuo sausio mėnesio Baltarusijos rublis, palyginti su JAV doleriu, nuvertėjo 38,6 proc., palyginti su euru - 26,8 procento. Metinė infliacija liepos mėnesį siekė 12,47 procento. Šios ekonomikos tendencijos smarkiai sumažino Baltarusijos gyventojų pajamas ir A. Lukašenka, matyt, iš baimės, kad nepasitenkinimas socialine padėtimi gali paskatinti žmones labiau atsigręžti į opozicijos kandidatus, nusprendė valdyti padėtį sukurdamas sisteminę opoziciją ir ieškoti pinigų Vakaruose.

Kokias išvadas galima daryti iš šių tendencijų? Baltarusija atsidūrė rimtoje ekonominėje krizėje. A. Lukašenkai žūtbūt reikia pinigų savo valdžiai išlaikyti. Šiam tikslui jis pasiryžęs ne tik daryti nuolaidas Vakarams ir gerinti su jais santykius, bet ir tolti nuo Rusijos. Tačiau nereikia turėti iliuzijų, kad Baltarusija taps antrąja Ukraina ir staiga atsigręš į Vakarus. Tam trukdo pernelyg glaudi Baltarusijos integracija su Rusija.

Tad realiausia, ko gali tikėtis Vakarai, yra tapti rimtu alternatyviu galios centru Baltarusijai ir leisti jai vykdyti balansavimo tarp Europos ir Rusijos politiką. Galbūt tai nėra pats optimistiškiausias scenarijus, bet žiūrint į pastarųjų 20 metų Rusijos, Baltarusijos ir Vakarų santykių dinamiką jis žymi progresą, dėl kurio verta stengtis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"