TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Baltijos atominis užtaisas. Ar jis suveiks?

2015 12 12 6:00

Estija, Latvija ir Lietuva nėra nei turtingos, nei įtakingos. Tačiau kartu jos gali nuveikti labai daug. Ir jos siekia pasmerkti komunizmą lygiai taip pat, kaip anksčiau buvo pasmerktas fašizmas. Tokia buvo pagrindinė lapkričio pabaigoje Rygoje (Latvija) įvykusios Baltijos šalių konferencijos sovietų okupacijos padarytos žalos klausimais potekstė.

Karšti pasaulio įvykiai užgožė konferenciją, nors joje Estijos, Latvijos ir Lietuvos teisingumo ministrai pasirašė ypač svarbią bendrą deklaraciją, kuria įsipareigojo žalos atlyginimo problemą kelti tarptautiniu lygiu. Sakyčiau, jei dar kartą Baltijos valstybių vadovams nepritrūks politinės valios dirbti ranka į ranką, o deklaracija nevirs paprastu popiergaliu gerai vietai pašveisti, jau netolimoje ateityje ji gali tapti netgi galingu atominiu užtaisu, tramdančiu Rusiją.

Į šį dalyką atkreipė dėmesį ir vienas konferencijos dalyvių, Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, deklaraciją susiejęs netgi su komunizmo pasmerkimu. „Tai yra politinis spaudimas, o teisinio veiksmingesnio mechanizmo kol kas nematau. Retsykiais pašnekama apie tarptautinio tribunolo steigimą, bet čia reikėtų ilgai tartis ir dėl jurisdikcijos, ir ką jis ten turėtų teisti. Iš principo tikslas – kad politiniu lygiu (sovietų nusikaltimai) būtų pasmerkti vienodai kartu su nacistiniais nusikaltimais ir kad pati Rusija tai padarytų, nors dabar vyksta atvirkštinis procesas“, – tokiais žodžiais deklaracijos reikšmę apibūdino teisininkas.

Dokumentą pasirašęs Lietuvos teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymėjo, kad apie tai, kokia žala padaryta Lietuvai, daug kas Europoje apskritai nežino. „Tikslas – gerinti Europos ir kitų šalių informuotumą, kad galų gale tai būtų padaryta ir Europos Sąjungos lygiu“, – teigė politikas.

Lietuva dar 2000-aisiais priėmė įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, kurį referendume savo balsais patvirtino ir šalies piliečiai. Jau esame apskaičiavę, ir kokios sumos reikalaujame. 23 mlrd. eurų – tokio dydžio yra Lietuvos pretenzija Sovietų Sąjungos teisių perėmėjai Rusijai. Paradoksas galbūt tik tas, kad Baltijos šalių deklaraciją mūsų šalies vardu pasirašė socialdemokratas, o ne dešiniųjų partijų, kurių dėka mūsų šalyje ir buvo imtasi iniciatyvos reikalauti okupacijos žalos atlyginimo, atstovas.

Kairiesiems, matyt, galų gale tapo akivaizdu, jog su Rusija kalbėtis geruoju ir pataikauti jai nenorint erzinti šios valstybės yra beprasmiška. Bet kokį norą tartis gražiuoju rusai traktuoja kaip lepšiškumą ir spaudimą dar padidina. Panašiai elgėsi ir raudonasis tautų tėvas Josifas Visarionovičius, 1940 metais po slaptų susitarimų su rudmarškiniu Adolfu „taikiai“ okupavęs Estiją, Latviją ir Lietuvą.

Tačiau po didžiojo tėvo padu buvo prispaustos ne tik trys Baltijos šalys, bet ir dar 11 vadinamųjų respublikų. Šiandien visos jos raško ilgalaikės okupacijos vaisius. Apie kruvinus vėliau komunistais virtusių bolševikų nusikaltimus jau nekalbėkime – didesnių žmonijos istorijoje nėra buvę. O ir kiekvieno žmogaus gyvybė yra neįkainojama, todėl versti milijonų gyvybių kainą į pinigus net ranka nepakiltų.

Įvertinkime tik ekonomiką. Neseniai buvau šokiruotas į rankas patekusios JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) ataskaitos, kurioje pasaulio valstybės surikiuotos pagal 2014 metais vienam gyventojui tekusią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. Žinoma, tai nėra tas dydis, kuris tiksliai nusako vienos ar kitos valstybės visų gyventojų gerovės lygį, tačiau bent apytikriai jį tikrai atspindi. Pirmojoje vietoje šiame reitinge (neatspėsite!) atsidūrė Kataras, kurio piliečiui tenkanti šios šalies BVP dalis praėjusiais metais sudarė net 137,2 tūkst. JAV dolerių (126,2 tūkst. eurų). Antrąją ir trečiąją vietas užėmė Europos šalys Luksemburgas (97,6 tūkst. dolerių, arba 89,7 tūkst. eurų) ir Lichtenšteinas (89,4 tūkst. dolerių, arba 82,2 tūkst. eurų).

O kuriose pozicijose stirkso pasaulio galybe vadintos SSRS buvusios respublikos? Pasirodo, jas sovietiniai okupantai taip nustekeno, kad net praėjus 25 metams po laisvės atgavimo nė viena jų nesugebėjo patekti net į turtingiausių valstybių penkiasdešimtuką, vertinant pagal vienam gyventojui sukuriamą BVP. Ant Sovietų Sąjungos griuvėsių susikūrusios valstybės CŽV sąraše pradeda rikiuotis tik nuo 64-osios vietos. Ją, aišku, užėmė Estija, kurioje pernai vienam gyventojui buvo sukurta 27,9 tūkst. dolerių (25,7 tūkst. eurų) BVP dalis. 65-oji vieta atiteko Lietuvai, kurios rezultatas – 27,3 tūkst. dolerių (25,1 tūkst. eurų) vienam gyventojui. Į šimtuką iš 230 minimų valstybių dar sugebėjo prasisprausti Kazachstanas (76-oji vieta), Latvija (77-oji vieta), Baltarusija (90-oji vieta) ir Azerbaidžanas (94-oji vieta). Kitos aštuonios kadaise galingos bolševikų imperijos palikuonės (Kirgizstanas, Tadžikistanas ir kt.) velkasi pačiame reitingo gale tarp tokių skurdžių valstybių kaip Pietų Sudanas ar Kambodža. Bet kuo čia dėta deklaracija? Manau, jei susiklosčius palankioms sąlygoms prie reikalavimų atlyginti sovietų ir Rusijos padarytą okupacijos žalą prisidėtų dar ir kitos buvusios SSRS respublikos, pavyzdžiui, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanas, būtų visai kitas ir reikalaujamos atlyginti žalos dydis. Galbūt jis siektų jau ne milijardus, o trilijonus. Tuomet visi kartu galėtume dar labiau „pagadinti“ gyvenimą Rusijai, kurios sąskaitoms visame pasaulyje kiekvieną akimirką grėstų uždarymas, o šaliai – bankrotas. Tačiau pirmiausia svarbu, kad kelio pradžioje turėtų nesustoti Baltijos šalys.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"