TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Baltijos kelias: gyvas ir valdiškas

2014 08 26 6:00

Po praėjusį savaitgalį pasibaigusių visą savaitę trukusių Baltijos kelio renginių apėmė mišrus jausmas. Tuose pačiuose renginiuose mačiau tarsi du kelius: vienas buvo tikras, išgyventas, drauge artimas. Kitas - valdiškas, lydimas kalbų lyg iš oficialių valdžios tribūnų. Nors dažnai kalbame apie vieną tautą ir vieną Baltijos kelią, sutelkusį Lietuvą, kai kur netgi žmonių būreliai stovėjo ne kartu, o šalia vienas kito.

Tikrąjį Baltijos kelią tą rugpjūčio 23 dieną iš pradžių mačiau ryte Katedros aikštėje, į kurią susirinko daug besišypsančių žmonių. Ne tik vilniečių. Mačiau ir atvykusių iš kitų miestų sąjūdininkų. Pokalbiai su jais, o vėliau susikabinimas rankomis su nepažįstamu žmogumi ar su bičiuliais sąjūdininkais paliko labai šiltą įspūdį.

Norėjosi, kad per minėjimą būtų buvę maksimaliai išvengta valdiškų akimirkų, išskyrus tai, kas būtina, kai tokiai datai suteikiamas valstybinio minėjimo statusas. Bet tai ne visada pavyko. Artėja savivaldos rinkimai. Todėl kai kuriuose Baltijos kelio ruožuose šalia trispalvių bei Sąjūdžio simbolikos buvo matyti ir partijų vėliavų. Nors gal tokiomis dienomis kaip Baltijos kelio diena, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Mindaugo karūnavimo diena, Sąjūdžio diena nuo to reikėtų susilaikyti.

Tikrą Baltijos kelią buvo galima matyti sustojus įvairiuose greitkelio ruožuose tarp Vilniaus ir Ukmergės. Regėjome daug įvairaus amžiaus skirtingų grupių žmonių. Nuo tremtinių iki jaunuolių iš folklorinių ansamblių, nuo baikerių iki dvasininkų. Už Ukmergės matėme dar tik pasirengimą renginiams, nes ten jie prasidėjo vėliau. Todėl grįžome. Norėjome pajusti dar ir Baltijos kelio atmosferą Vilniuje.

Labai šiltas atrodė prieniškių Baltijos kelias. Nors žmonių grupė buvo nedidelė, juos telkė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario kraštiečio Vytauto Bubnio buvimas kartu. Rašytojas su žmona šypsojosi ir sakė, kad pastovėję Baltijos kelyje vyks dar į Prienus pabendrauti. Nežinau, ar ten buvo kartu koks nors rajono valdžios atstovas. Jei ir buvo, tai neišsiskyrė iš viso žmonių būrio.

Prieš penkerius metus Lietuvoje irgi minėtas Baltijos kelias. Bet tada, skirtingai nei dabar, valdžia nenurodė pareigūnams atvykti į renginius. Valdžios paprašyta tik transporto, kad sąjūdininkai ir kiti žmonės, stovėję Baltijos kelyje, galėtų atvažiuoti, pabūti kartu. Nesvarbu, ar esi paprastas pilietis, ar valdžios atstovas. Todėl ir nuotaika buvo labai gera. Nes žmonės atvyko savo noru, o ne paliepti kieno nors "iš aukščiau".

Tada informacinėje erdvėje nebuvo daug pranešimų apie Baltijos kelio minėjimą, o pačiame kelyje - policijos lydimų įvairių kortežų, daug partijų politikų. Buvo tik tie, taip pat ir politikai, kuriems Baltijos kelias - širdyje. Nereikia manyti, kad tokių nebėra. Jie ir dabar stovėjo su savo rajono žmonėmis. Bet šįkart buvo daug ir kitų politikų, kurie minėjimo svarbą suvokė tik jam tapus valstybinės reikšmės įvykiu.

Ir renginio organizatoriai pateikė daugiau naujovių. Sąjūdininkai į savo renginius niekada nevykdavo lydimi policijos, tikiuosi, kad ir ateityje niekada to nedarys. Dabar taip pasielgė minėjimo organizavimo grupė. Žmonės tai vertino nevienareikšmiškai. Jeigu būtų buvę suplanuota važiuoti keliomis komandomis į skirtingus taškus, būtų galima ir neskubėti.

Visa tai - pamokos ateičiai. Dabar buvo svarbu tai, kad Baltijos kelią pirmą kartą bandyta pakelti iš visuomeninio į mūsų valstybės ir trijų šalių - Lietuvos, Latvijos, Estijos santykių lygį. Bet kalbant apie valstybę tai turi ne tik pliusų, bet ir minusų. Pliusas, kad į valstybės mastu minimą įvykį daugiau žmonių atkreipia dėmesį Lietuvoje ir už jos ribų. Tačiau teko matyti ir tai, kad tik valdžios žmonėms pasiūlyta susikabinti rankomis. Šalia stovėjo nustebę sąjūdininkai, kiti Baltijos kelyje esantys žmonės.

Buvo rajonų, kur Sąjūdžio pirmtakai turėjo stovėti šalia valdžios atstovų, smaugusių Sąjūdį jam tik kuriantis. Yra skirtingų požiūrių, kaip šiandien vertinti bet kurio valdžios lygmens žmones, anksčiau kovojusius prieš Sąjūdį, o dabar tapusius Baltijos kelio aktyvistais. Tačiau išgirdau, kad kai kurie jų, dabar atvykę į Baltijos kelią, ir šiandien smaugia sąjūdininkus ir dar ironiškai kalba apie juos kaip apie kvailus idealistus, nesugebėjusius pasirūpinti savimi vykstant "prichvatizacijai" ir "skraidant" sklypams.

Ne vienas žmogus klausė, kodėl dabar valdžios atstovų kalbose apie Baltijos kelią Sąjūdis buvo nutylimas. Atsakymo į šį klausimą neturiu. Ar tai buvo tik atsitiktinumas, ar nauja tendencija sakyti, kad tai "mes" buvome Baltijos kelyje. Juk stovėjo tie, kas tada nebijojo. Aišku yra kita: nemažai tų, kurie nebijojo kalbėti apie sovietų okupaciją, drįsta kritikuoti ir dabartinę valdžią, todėl tampa nepriimtini.

Norint, kad gražios kalbos apie Lietuvą neskambėtų tuščiai, reikėtų pasidomėti, kas dabar vyksta mūsų šalyje, ypač rajonuose, kur valdžia toliau nevengia smaugti Sąjūdžio pirmtakų, kitų drąsių žmonių už kritiką. Apie pagarbą bei įvertinimą žmonių, be kurių nebūtų buvę Sąjūdžio, Baltijos kelio, laisvos Lietuvos, jau net ir nekalbu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"