TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Baltijos šalių (ne)vienybė?

2012 08 06 6:37

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis dramatiškai vertina iššūkius Baltijos šalims. Estija, Latvija, Lietuva yra per mažos, kad ilgalaikėje perspektyvoje išgyventų veikdamos vienos.

Pasak A.Bėrzinio, "jei per artimiausius 10 metų nerasime būdų suartėti, šios šalys neegzistuos! Jei norime išgyventi pasaulyje, turime suvienyti savo jėgas". Estija glaudžiai bendradarbiauja su Suomija. Lig šiol to nesugebėjo daryti Latvija ir Lietuva, nes daugiau svarbos suteikdavo verslo negu valstybės interesams. A.Bėrzinio nuomone, "dabar jau suaugome".

Latvijos prezidento pastabos yra intriguojančios, nors neaišku, ką jis konkrečiai galvoja. Nemanau, kad jis turi omenyje politinį susiliejimą, konfederacijos kūrimą. Toks variantas šiuo metu nėra priimtinas nė vienai Baltijos šaliai. Jos save vaizduojasi tautinėmis valstybėmis, taigi šalimis, kuriose sudaromos unikalios sąlygos estų, latvių ir lietuvių tautoms bei kultūroms klestėti.

A.Bėrzinis minėjo verslo interesus. Gal jis mano, kad be didesnio ūkinio bendradarbiavimo Baltijos šalys neklestės, ir toliau bus masiškai migruojama, o pačiose valstybėse didės įtampa ir nesantaika, ypač tautinė. Šiuo atžvilgiu Latvija yra silpniausia Baltijos kraštų grandis. Ji išgyvena didžiausią vidaus ir užsienio spaudimą. Rusai sudaro daugiau negu ketvirtadalį šalies gyventojų (daugiau negu pusę Rygoje). Jie veiksmingiau organizuojasi ir kelia vis didesnius reikalavimus. Pagrindinė jų partija Santarvės centras surinko daugiausia balsų per pastaruosius parlamento rinkimus ir 31 iš 100 mandatų.

Rusijos verslininkai Latvijos versle turi svaresnį vaidmenį negu Estijoje ir Lietuvoje, tad ir daugiau svertų, kuriais gali didinti spaudimą Latvijos vyriausybei. Neabejoju, kad Rusijos slaptosios tarnybos Latvijoje dirba itin uoliai, siekdamos praplėsti Maskvos įtaką.

Latvijos pažeidžiamumas jau veikia santykius su kaimynais. Ne paslaptis, kad viena priežasčių, dėl kurių Lietuva nutarė statyti savo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje, užuot palaikiusi planus statyti bendrą regioninį terminalą Rygoje, yra nuogąstavimai, kad "Gazprom" galėtų priversti Rygos terminalą vykdyti jo nurodymus, net jei jie prieštarautų Lietuvos interesams. Latvija reagavo į Lietuvos abejingumą netiesioginiu šantažu, praėjusių metų pabaigoje atsisakydama pritarti planams Baltijos šalių elektros tinklus sinchronizuoti su Vakarų Europa. Esą Latvija turi pirmiausia įvertinti, kiek kainuos ir kiek naudos duos sinchronizavimas.

Baltijos šalių tarpusavio ryšiai niekada nebuvo idealūs. Tarpukario metais įtempti Lietuvos ir Lenkijos santykiai užkirto kelią glaudesniam tarpusavio bendradarbiavimui. Ryga ir Talinas siekė būti neutralūs, tad laikėsi atokiau nuo abiejų besivaidijančių šalių. Atgavus nepriklausomybę 1991 metais, visos trys valstybės varžėsi dėl užsienio investicijų, narystės NATO ir Europos Sąjungoje, laikė viena kitą konkurentėmis. Jos sėkmingiausiai bendradarbiavo tose srityse, kuriose Vakarai labiausiai spaudė dirbti kartu.

Lietuva jautėsi esanti regiono lyderė, o kai kurie Estijos politikai išvis abejojo, ar Estija turėtų sieti savo likimą su pietinėmis kaimynėmis. Dar nebūdamas Estijos prezidentu, Toomas Hendrikas Ilvesas kalbėjo: nereikia manyti, jog Baltijos šalis sieja glaudesni ryšiai vien dėl to, kad visos trys buvo tuo pačiu metu okupuotos ir tuo pačiu metu išsivadavo. Sąjūdžio metais buvo sakoma, kad estai pasiryžę kovoti už savo nepriklausomybę iki paskutinio lietuvių kraujo lašo.

Baltijos valstybių politikai dabar labiau vertina bendradarbiavimo svarbą, bet nelabai sekasi tam supratimui suteikti konkretesnę formą. Juos labiau vilioja artimesni ryšiai su Skandinavijos šalimis. Neturiu konkrečių duomenų, bet manau, kad vadovaujantys Lietuvos politikai daugiau kalba apie gerų santykių su Skandinavijos šalimis svarbą negu apie artimesnius Baltijos šalių tarpusavio ryšius. Skandinavijos valstybės tiesiog yra labiau "sexy" - patrauklios ir pageidaujamos, nors patys skandinavai nuolat ragina Baltijos valstybes tvirčiau tarpusavyje bendrauti. Pernai Užsienio reikalų ministerija prabilo apie Baltoskandiją, "dinamišką ir vieningą aštuonių suverenių Baltijos-Šiaurės šalių regioną". Tačiau nekalbama apie "dinamišką ir vieningą Baltijos regioną".

Yra rimtesnių bendradarbiavimą slopinančių reiškinių. A.Bėrzinis sakė: "Bandysiu daryti viską, kiek tai atitinka logiškus Latvijos interesus, kad galėtume judėti pirmyn kartu." Atseit reikia skatinti bendravimą, bet ne Latvijos interesų sąskaita. Nuostata yra suprantama. Panašiai, be abejo, mano ir Estijos bei Lietuvos vadovai. Jei Lietuva įsitikinusi, kad gyvybiškai svarbu Klaipėdoje statyti SGD terminalą, ji nepalaikys Latvijos planų kurti regioninį terminalą. Jei Estija ir Latvija nutartų, kad naujoji Visagino atominė elektrinė (VAE) finansiškai neatsipirks ar kad jos gali savo energetikos poreikius patenkinti kitais būdais (pvz., skalūnų dujomis), naujoji atominė nebūtų statoma. Verta pažymėti, jog pernai vos tapęs prezidentu A.Bėrzinis sakė, kad Latvija negali leisti sau investuoti į VAE, bet greitai pradėjo kalbėti kitaip.

Pastangas rasti kompromisą daugeliu atvejų sunkina tai, kad nėra trečio kelio, abi šalis tenkinančio kompromiso. Arba palaikai terminalą Rygoje (ar VAE statybą), arba jo nepalaikai. Nepastatysi pusės regioninio terminalo Rygoje ir pusės Klaipėdoje. Statyti jį arčiau Lietuvos irgi nebūtų tinkamas sprendimas.

Rusų aktyvumas kelia latvių susirūpinimą. Gal A.Bėrzinis mano, jog pagerėjus gyvenimo sąlygoms nurimtų rusakalbių bruzdėjimas, didėtų jų lojalumas valstybei. Tokia nuostata nėra iš piršto laužta. Estijos rusai labiau susitaikė su savo padėtimi, nes gyvenimo sąlygos čia yra kur kas geresnės negu Rusijoje, taip pat Latvijoje ir Lietuvoje. Estija ir Estijos verslininkai labiausiai atsivėrė pasauliui, ir tai prisidėjo prie ūkio augimo. A.Bėrzinis veikiausiai viliasi, kad nuoseklesnis visų Baltijos šalių bendravimas turėtų panašų poveikį. Tačiau nebus lengva rasti bendrą kalbą ir visas šalis tenkinančius kompromisus. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"