TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Baltų pirštinaičių ilgamečiai žaidimai

2012 11 07 6:00

Tą rytą, kai rinkimus prapylę konservatoriai pasibeldė į S.Daukanto rūmų duris, ir vėl šalies vadovo vardu buvo pabandyta lošti lyg svarbiausia korta.

Viskas prasidėjo ar ne 1996-aisiais, kai pagrindinė dešinės partija, tik ne pralaimėjusi, bet triuškinamai laimėjusi ketverius metus Seime, leidosi į šokį su kardais prieš tuometį prezidentą Algirdą Brazauską. "Galėčiau išvažiuoti mėnesiui į savo sodybą, ir niekas nepastebėtų, kad manęs nėra", - bendražygiams guodėsi prezidentas, sulaukdavęs toli gražu ne subtilių užuominų, kad valdžia ne jo, o Seimo daugumos rankose.

Iš pirmtako nesėkmių pasimokęs prezidentas Valdas Adamkus artėjant 2000-ųjų rinkimams ėmėsi telkti sau palankų būsimosios daugumos būrį. Jis pavadintas skambiu Naujosios politikos vardu, sudarytas iš prezidentą rėmusių liberalių jėgų ir - netikėtai - Naująja sąjunga (socialliberalais) pasivadinusios partijos, vadovaujamos jo politiniu konkurentu dar visai neseniai buvusio Artūro Paulausko. Naujosios politikos būryje konservatoriams vietos neatsirado, ir, matyt, ne tik dėl to, kad Seime jie gavo vos 9 vietas. Tačiau pergalė, grįsta siekiu "neprileisti prie valdžios komunistų", tai yra nustumti nuo valdžios kairiuosius, kad ir laimėjusius rinkimus ryškia persvara (Lietuvos demokratinės darbo partijos ir socialdemokratų koalicija gavo 54 vietas), tuo metu buvo pasiekta.

Kaip ir reikėjo tikėtis, Naujoji politika valdžioje pratempė vos pusmetį, o po jos žlugimo V.Adamkus liberalaus darinio globėjo ar kūrėjo vaidmens tučtuojau išsižadėjo. Nors iš dešinės ir sklido neramūs verksmai prezidentui į ausį, kad Lietuva netrukus bus parduota rusams, į valdžią premjero pavidalu grįžo A.Brazauskas.

Per 2004-ųjų rinkimus dešiniajam flangui jau teko kautis dviem frontais: ne tik prieš susivienijusius socialdemokratus, bet ir prieš A.Paulausko veikimo pagimdytą Darbo partiją. Tada ir gimė Vaivorykštės koalicijos vizija, ir akivaizdu, kad sumanymas subrendo būtent konservatorių galvose. Tuometei A.Brazausko ir A.Paulausko socialdemokratinei koalicijai nuskambėjo viešai konservatorių išsakytas siūlymas "neleisti populistų prie valdžios": tai yra kaip prieš ketverius metus kairiuosius, taip šįsyk Darbo partiją (laimėjusią 39 mandatus) pabandyti eliminuoti iš valdžios dalybų. Tam nepavykus, prezidentui V.Adamkui buvo išūžtos ausys apie blogus atskirus pretendentus į ministrus, o kartu - ir apie juos siūlantį A.Brazauską. Ar ne dėl tų pačių motyvų, dėl kurių po kelerių metų viename interviu pavadino oponentus "fantastiškai nesąžiningais žmonėmis", šis socialdemokratų lyderis nuo vaivorykštės, pradėtos laiminti net prezidento, vis dėlto palinko į "darbiečių" pusę?

Ta Vyriausybė griuvo vos po dvejų metų. Pagrindinė 2006 metais vykusių valdžios dalybų intriga - siūlė prezidentas V.Adamkus konservatoriams formuoti Vyriausybę ar nesiūlė? Jis sakė, kad taip, bet esą sulaukė "malonaus ir grakštaus" atsisakymo. Tėvynės sąjungos atstovai tvirtino - ne, nes šalies vadovas esą konstatavo, kad Seime dominuoja kitų pažiūrų politikai.

Tačiau šis neaiškumas leido dešiniesiems prie naujų, 2008 metų, Seimo rinkimų starto stoti su aiškiu Tėvynės gelbėjimo šūkiu, kurio fone jau V.Adamkaus iniciatyva neryškiai sušmėžavusi vaivorykštė išsisklaidė nepradėta formuoti. Valdžiai paimti puikiai tiko naujieji populistai, įsiveržę į politiką lyg cirko balaganas - svarbu, kad jie parėmė reikiamą kryptį.

Šiandien konservatoriai išsitraukė baltas pirštinaites. Kad nesusiteptų nuo tų, kuriuos vos prieš kelerius metus kvietė prisidėti prie pačių suburtos koalicijos. Ir nubėgo į S.Daukanto aikštę skųsti tų, kurie rinkėjams, ketverius metus auklėtiems dešiniųjų valdžios, vis dėlto pasirodė patrauklesni.

Patys, beje, gavę vos penkiomis vietomis Seime mažiau nei Vyriausybę formuoti bandantys socialdemokratai, konservatoriai daugumos burti nesiima. Jie, prisidengę lūpas baltomis pirštinaitėmis, tyliai ošia į ausį šalies vadovei. Kaip kažkada V.Adamkui. Kažkada - A.Brazauskui. Kai kas tam atsispiria. Kai kas prabyla ultimatumais. Kažkas tuo metu trina iš džiaugsmo baltomis pirštinaitėmis pridengtas rankas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"