TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Bankų priežiūra prašo dėmesio

2012 09 27 7:59

Pergyvenę kupiną iššūkių ūkio pertvarkos laikotarpį dauguma Lietuvos gyventojų žino, kaip brangiai kainuoja bankų problemos. Užtenka prisiminti "Sekundės" ar Kauno holdingo kompanijos bankrotą, Lietuvos akcinio inovacinio, "Litimpex" ir kitų mažesnių bankų likvidavimą bei nemalonia staigmena tapusią banko "Snoras" istoriją.

Todėl šiuo metu rengiama ES bankų priežiūros reforma turėtų dominti ne vien specialistus, juolab kad jos tikslas - padidinti ES veikiančių bankų patikimumą: numatoma bankų priežiūrą perduoti į Europos centrinio banko (ECB) rankas ir steigti probleminių bankų pertvarkymo mechanizmą, kuris būtų finansuojamas iš bankų įmokų.

Viešo intereso požiūriu tokia reforma turėtų sumažinti riziką ir sudaryti palankesnes sąlygas verslui bei gyventojams kredituoti, taip pat leistų nutraukti ydingą ratą, kai bankų problemas tenka spręsti mokesčių mokėtojų ir valstybės sąskaita, o tai savo ruožtu vėl atsiliepia ekonomikai ir bankams.

Pasiūlymas yra įdomus, bet svarbu tiksliai išsiaiškinti detales. Amžina finansų krizių problema yra priimti sprendimą - kada gelbėti ir ar gelbėti probleminį banką.

Iš sukauptos patirties akivaizdu, kad reikia aiškiau apibrėžti kriterijus, kuriais remiantis bankas uždaromas arba paliekamas veikti ir tik pertvarkomas. Su šia problema glaudžiai susijusi banko turto vertinimo ir kreditorinių teisių įgyvendinimo sistema.

Daugiau dėmesio reikėtų bankų reformos valdymo klausimams.

Šiuo metu siūloma sudaryti keturių institucijų sistemą, kuri apimtų bankų priežiūrą, indėlių draudimą, problemų sprendimo fondą, bendrą fiskalinį stabilizavimo mechanizmą.

Iš Lietuvos patirties žinome, kad bankų sektoriaus problemų sprendimui reikia trijų institucijų - priežiūros tarnybos, banko administratoriaus, indėlių draudimo fondo dalyvavimo, taip pat valstybės biudžeto paramos.

Prisimenant "Snoro" istoriją matyti, kiek daug ginčų buvo ir tebėra teismuose ne tik siekiant išsiaiškinti lėšų kompensavimo tvarką, bet ir dėl banko administratoriaus parinkimo proceso ir jo darbo. Todėl reikėtų išsamesnio paaiškinimo, kas konkrečiai turėtų vykdyti kurias funkcijas ir kaip parenkamas probleminio banko administratorius.

Dabar ES šalys turi skirtingas bankų priežiūros bei draudimo fondų sistemas ir taisykles. O ir pati bankų sistema yra kompleksinė: ją sudaro nedideli bankai, veikiantys tik savo šalyje, didesni ES bankai, veikiantys keliose ES šalyse, kurios savo ruožtu skirstomos į dvi grupes - įsivedusios eurą (17 valstybių) ir turinčios savo valiutą (10 valstybių), o trečia bankų grupė yra didžiausi bankai, veikiantys ne tik ES, bet ir kitose pasaulio šalyse. Be to, ES valstybėse veikia trečiųjų šalių bankai.

Net tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuvos turime visų tipų bankus.

Šiuo metu pateiktas pasiūlymas perduoti euro zonos bankų priežiūrą ECB, o kitų šalių bankų priežiūrą koordinuotų, kaip yra ir dabar, Europos bankų priežiūros institucija. Žinoma, ne euro zonos šalys gali pasisakyti už glaudesnį bendradarbiavimą ir prisidėti prie ECB sistemos, bet tada reikėtų apibrėžti tokių šalių teises ir atstovavimą ECB priežiūros tarnyboje.

Reikia įvertinti ir tai, kad finansų sistema yra globali ir, kaip jau spėta įsitikinti, vienos šalies problemos labai greitai atsiliepia kitoms šalims, todėl reikėtų solidesnių pasiūlymų ir tarptautiniu lygmeniu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"