TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Bartimiejaus istorija

2015 10 24 6:00

Iškeliaujant Jėzui su mokiniais ir gausinga minia iš Jericho, aklasis elgeta Bartimiejus (Timiejaus sūnus) sėdėjo prie kelio. Išgirdęs, jog čia Jėzus iš Nazareto, jis pradėjo garsiai šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“

Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Jėzus sustojo ir tarė: „Pašaukite jį“. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: „Nenusimink! Kelkis, jis tave šaukia.“ Tasai, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir pribėgo prie Jėzaus. Jėzus prabilo į jį: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Neregys atsakė: „Rabuni, kad praregėčiau!“ Tuomet Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“ Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.

(Mk 10, 46–52)

Aklasis elgeta Bartimiejus – vienas įdomiausių Naujojo Testamento veikėjų, jo istorijos pasakojimas gyvybingas, įtraukiantis. Bartimiejus yra aklas ir dar elgeta, vargšas ir mažutėlis. Elgetavęs šalia istorinio Jericho miesto, kuriame klestėjo prabanga. Biblinėje kalboje aklumas simbolizuoja tamsą, Dievo nepažinimą, nuodėmę, netikėjimą. Norint geriau suprasti stebuklo reikšmę, reikia atminti, kad Jėzaus gydyme gydomas visas žmogus, išlaisvinamas iš nuodėmės tamsos.

„Jėzus atėjo ne tam, kad sunaikintų visą žemišką blogį, bet kad išlaisvintų žmones iš dar sunkesnės vergovės, būtent nuodėmės, kuri trukdo jų pašaukimui būti Dievo vaikais ir yra jų visokio žmogiško vergavimo priežastis“ (Katalikų Bažnyčios Katekizmas 549). Jo misijoje dažnai pasitaikė aklųjų gydymų, nes tai dieviškosios kūrybos atkartojimas – perėjimas iš tamsos į šviesą. Dievas pirmiausia sukūrė šviesą, Dievas apsuptas šviesos, Dievas pats yra šviesa.

Bartimiejus – elgeta, beturtis, išmaldos prašytojas, vienintelis jo turtas – širdinga malda „Pasigailėk“ ir elgetos apsiaustas, kurį, kviečiamas Jėzaus, jis išraiškingai nesimetė ir paliko gulėti. Šis elgetos apsiaustas tapo vienu gražiausių tikėjimo įrodymų. Jei nebūtų tikėjęs, jog Jėzus jį išgydys, nebūtų taip staiga ir lengvai atsisveikinęs su vienintele nuosavybe, tokia svarbia be pastogės, po atviru dangumi naktis leidžiančiam žmogui.

Jericho aklojo istoriją taip pat aprašo evangelistai Matas ir Lukas, tačiau tik Morkus pamini jo vardą ir tėvavardį. Tai vienintelis kartas evangelijoje, kai perduodamas tikslus išgydytojo vardas. Manoma, kad Bartimiejus buvo gerai žinomas pirmųjų krikščionių bendrijoje. Šios istorijos pabaigoje paminėta apie jo sekimą paskui Kristų keliu. Tai ne tik fizinis veiksmas – iš Jericho kopti kalnu aukštyn į Jeruzalę, kur Jėzus turėjo kentėti ir mirti, bet ir paties Bartimiejaus tolesnis gyvenimo kelio keitimas tapus Jėzaus mokiniu. Jis tampa mums tikėjimo, atgailos ir maldos mokytoju.

Bartimiejaus istorijos tekste evangelistas Morkus pateikia daug veiksmažodžių: sėdėjo, išgirdo, šaukė, nusimetė apsiaustą, pašoko, pribėgo, atsakė, praregėjo ir nusekė. Tai ne tik literatūriškai vaizdingos kalbos detalės, bet aiškesnis žvilgsnis į stebuklo esmę – ne tik akys, bet visas žmogus įtraukiamas ir perkeičiamas susitikime su Dievu. Į klausimą „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Bartimiejus atsako labai konkrečiai – „kad praregėčiau“. Šis pokalbis kviečia mus bendradarbiauti su Jėzumi labai konkrečiais mūsų gyvenimo klausimais, dalytis su Juo čia ir dabar tenkančiais kasdienybės iššūkiais. O dar labiau mus nustebina Dievo atsakymai ir sprendimai. Mūsų matematika turi tik vieną uždavinio sprendimo būdą, o dangiškoji suranda daugybę.

Bartimiejus mums yra gydančios tikėjimo žinios pranašas. Šiandien ne tik pavieniam žmogui nuodėmė grasina apakimu, tačiau ir vyraujančios modernios ideologijos gali vesti į aklumą. Vartotojiškumas – kai daiktų pasaulio, technologijų gausa ir pastovus pirkimo, vartojimo, akcijų ir nuolaidų dirginimas aptemdo dvasinio, antgamtinio gyvenimo matymą tikėjimo žvilgsniu. Genderizmas – savaime siekiama apakti, idant nematyti Dievo sukurtojo pasaulio grožio skirtingume – lyčių, tautų, kalbų. Kraštutinė tolerancija – kai siekiama užsimerkti net blogio akivaizdoje, o galop imama nematyti savęs ir net bijoti savęs. Liberalizmo tironija – nevaržomos laisvės šėlsmas, apakinantis ties išnykimo bedugnės riba. Matome, kad ir nūdien tikėjimas labai svarbus. Linkiu sau ir Tau, Lietuvai ir Europai pirmiausia ištarti „Pasigailėk manęs“ ir priimti Dievo Sūnaus Jėzaus žodžius: „Tikėjimas išgelbėjo tave.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"