TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Be dialogo bus sunku išspręsti prokuroro problemą

2015 11 10 6:00

Praėjusią savaitę įvyko prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo valdybos susitikimas, kuriuo buvo siekiama išeiti iš aklavietės sprendžiant Generalinio prokuroro paskyrimo problemą. Tačiau po šio susitikimo išgirdus politikų pareiškimus lieka klausimas, kas tai buvo: dialogo paieška ar tik jo imitacija.

Po susitikimo su Seimo vadovybe prezidentūra pareiškė, kad generalinį prokurorą reikia paskirti dar šiemet. Esą situacija, kai prokuratūrai vadovauja laikinasis vadovas, negali trukti taip ilgai. Tačiau jokių konkrečių kandidatų į generalinius prokurorus prezidentė D. Grybauskaitė nepateikė, tik pasakė, kad su kai kuriais jų vyksta pokalbiai. Dar prezidentūra priminė, kad, pagal Konstituciją ,atsakomybė už generalinį prokurorą tenka ir Seimui, kuris pritaria pateiktai kandidatūrai.

Tačiau Seimas kandidatūrai gali ir nepritarti. Tai irgi yra jo konstitucinė teisė. Kaip tik ja pasinaudodamas parlamentas jau du kartus per pusmetį atmetė prezidentės D. Grybauskaitės teiktus kandidatus. Ir nėra jokio tikrumo, kad kitą kartą, kai vėl bus pateikta nauja generalinio prokuroro kandidatūra, jai bus pritarta.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė iš pokalbio prezidentūroje supratusi, kad nauja kandidatūra į generalinius prokurorus gali būti pateikta arba šiais metais, arba kitų pradžioje. Jos teigimu, Seimas nemato jokių procedūrinių problemų šiuo klausimu surengti balsavimą, kai tik bus pateikta kandidatūra, o ji kaip parlamento vadovė yra pasirengusi tuoj pat po šio susitikimo tartis su frakcijų bei komitetų vadovais ir bandyti suvokti, kokios yra jų nuotaikos. Bet dėl ko galima tartis, kai kandidatūros nėra?

Visa tai sukelia regimybę, kad abi valdžios institucijos kol kas tik žaidžia viešųjų ryšių žaidimus, bandydamos pademonstruoti dialogo regimybę. Ko reikėtų, kad iš tiesų vyktų dialogas tarp dviejų institucijų, skiriant prokurorą?

Visų pirma, abipusiško pasirengimo pripažinti savo klaidas. Prezidentė D. Grybauskaitė galėtų pripažinti, kad jos parinktas ankstesnis generalinis prokuroras Darius Valys buvo nevykęs žingsnis, ir pažadėtų stengtis ateityje nedaryti tokių veiksmų. Iš mažo miestelio atvykusio prokuroro, ėmusio vadovauti didelei sistemai, veikloje tikrai būta daug klaidų. Tai pripažino ir abu kiti prezidentės vėliau teikti kandidatai į generalinius prokurorus.

Seimo nariai galėtų pripažinti, jog abu prezidentės teikti kandidatai į generalinius prokurorus buvo atmesti norint parodyti ir tai, kad prezidentė negali siūlyti kandidatų, apie kuriuos mažai kas žino be jokių išankstinių konsultacijų. O tų kandidatų kompetencija nebuvo itin svarbi.

Galbūt dalis Seimo narių jau tuomet galvojo, kad žlugus minėtam procesui bus galima pakeisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką, atimant šią kompetenciją iš prezidentės ir perduodant Seimui bei Vyriausybei. Tačiau taip galvojantieji užmiršta, kad nėra gerai, kai skiriant labai svarbių valdžios institucijų pareigūnus būtų ignoruojama bet kuri aukščiausia šalies institucija.

Dialogas – tai ne vienos krypties judėjimo gatvė. Ne tik prezidento, bet ir Seimo narių balsas jame yra svarbus, o noras priversti balsuoti pagal galios principus niekur neveda. Todėl labai svarbus yra ir antras žingsnis: konsultacijų mechanizmas tarp prezidentūros ir Seimo, skiriant kitų valdžios institucijų pareigūnus, įtraukiant į jas vienu ar kitu būdu ir pilietinės visuomenės atstovus. To Lietuvos ekspertai moko kitas šalis, tokias, kaip Ukraina, bet visai kitaip ir net priešingai elgiasi savo šalyje. O dėl dialogo stokos, noro vien jį imituoti kenčia ir Lietuvos valstybė, ir jos piliečiai.

Ne mažiau liūdna, kad Generalinė prokuratūra, įsikūrusi milžiniškas lėšas kainavusiame juodo, niūraus kubo pastate, iki šiol yra savotiška juoda dėžė be skaidrumo ir atsakomybės piliečiams. Tokiu savo egzistavimu ji pati kelia grėsmę teisingumui, nors turi jį palaikyti. Ši problema ne mažiau svarbi nei generalinio prokuroro skyrimas. Bet, nežengus trečio žingsnio, nepaskyrus Generalinės prokuratūros vadovo, to negali imti spręsti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"