TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Be kaltės kalti

2015 10 21 6:00

Neseniai vienoje interneto svetainėje pasirodė straipsnis, kuriame klausiama: „Ar žemė – žmonių planeta, o Lietuva – lietuvių?“

Suktas klausimėlis. Kad ir kaip atsakytum, bus kaip kryžkelėje iš pasakos: „Pasuksi į kairę – garbę prarasi. Pasuksi į dešinę – gyvybę prarasi.“

Geriausia būtų atsakyti profesoriaus Vytauto Radžvilo žodžiais: „Tokiame mąstymo būde Tauta, griežtai kalbant, neegzistuoja.“

Iš tiesų straipsnio autorės Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės Dovilės Šakalienės patosas nukreiptas įtikinti skaitytoją, kad lietuviai, neatveriantys Lietuvos durų ir kišenių pabėgėliams iš Azijos ir Afrikos taip plačiai, kaip svetingoji ponia Angela Merkel užsimojo atverti Vokietiją, nelaikytini žmonių planetos žmonėmis. Todėl nuo šiol lietuvis, jei ir įvykdė tradicinės kultūros suformuotą gyvenimo paskirtį, t. y. pastatė namą, pasodino medį, tai jau atliko ne dėl savo sūnaus, o dėl kito žmogaus iš „žmonių planetos“, kuriam (ar kurio sūnums) gali labai prisireikti ir namo, ir medžio Lietuvoje.

O jei kai kurie lietuviai nenori užleisti savojo namo, medžio, sūnaus kitiems? Tokiems D. Šakalienė skelbia rūstų nuosprendį: „Tai, kaip mes šiandien „sprendžiame“ pabėgėlių klausimą, rodo visuomenės nebrandumą ir atskleidžia jos ydas.“

Vaje... Praėjo vos ketvirtis amžiaus, ir iš dainuojančios, daina laisvę iškovojusios taikios, orios tautos, kuri buvo pavyzdys daugeliui kitų Rytų ir Vidurio Europos tautų, virtome ydinga, nebrandžia visuomene!

Gal žmogaus teisių specialistė suklydo? Ir taip, ir ne. Išties – nusiritome, nusivažiavome, suvaikėjome... Bet ne dėl to, jog ne taip, kaip Vokietijos kanclerė, vertiname pabėgėlių problemą. O todėl, kad nesame tokie turtingi kaip vokiečiai ar švedai, kad nesijaučiame Lietuvoje tokie saugūs kaip šveicarai ar islandai. Juk Europos Sąjunga (ES), išsižadėjusi savo krikščioniškų šaknų, europietiškas vertybes, būties prasmę suvedė į gerovę ir saugumą. O mes, lietuviai, ir vieno, ir kito turime vos ne mažiausiai iš visų ES tautų. Kodėl?

Geriame dar daugiau negu sovietmečiu. Girti traiškome savo vaikus ir jų mamas, o policija niekaip nesustabdo to mirtino konvejerio. Gal todėl, kad uždusome tolerantiškumo tvane, plūstančiame iš turtingųjų Vakarų, jau pamiršusių, kas yra nesaugumas?

Gauname mažiausias ES pensijas, bet brangiausiai mokame už vaistus, už komunalines paslaugas. Mūsų pragyvenimo minimumas savo skurdumu irgi viršija Europos rekordus. Net Briuselis gėdija mūsų valdžią dėl to, kad Lietuvoje vos ne didžiausia socialinė atskirtis. Bet šiai – nė motais.

Visuomenei, pasak D. Šakalienės, ydingai ir nebrandžiai, nuolankiai tylint (tylėjimas – nebrandumo ženklas), valdžia toliau kelia atlyginimus privilegijuotiems tautos „tarnams“, o ne mažiausiai gaunantiesiems, vis karpo kultūros ir švietimo finansavimą, didina „valstybės valdymo“ išlaidas, gausina biurokratų armiją šalyje, iš kurios baigia pabėgti pridėtinę vertę gebantys kurti piliečiai. Jei pasigirsta vienas kitas nepatenkintas balsas, paaiškinama, kad kultūrai, mokslui, švietimui lėšų pristigo neva dėl to, jog teko didinti šalies gynybos išlaidas. Apie biurokratų armiją – nė žodžio. Ir balsas nutyla. Nes valdžios demagogijai demaskuoti būtina turėti ir žinių, ir kultūros, ir savivertės. Tačiau būtent šitų savybių, esant dabartinei kultūros ir švietimo politikai, imama labiausiai pasigesti.

Naujajai Europai, sprendžiant iš šiandieninių Briuselio biurokratų kalbų ir direktyvų, reikia ne nacionalinių valstybių, ne tautų, o masės žmonių, neturinčių jokių savybių, nesugadintų filosofijos, filologijos, istorijos žinių, meno, religijos, kultūros tradicijų. Reikia primityvių žmonių be praeities – tokių, kurie vien instinktyviai, kaip kokie pirmuonys, reaguotų į šios sekundės dirgiklius ar į komandas iš aukščiau. Ir pabėgėliai, savo genais praskiesiantys tradicines Europos tautas, gali būti labai naudingi kuriant tokius beveidžius ir bestuburius „europiečius“.

Tik bijantieji mąstyti savo galva nepripažįsta, kad Europa šiandien skaidoma į dvi stovyklas. Viena jų – „šviesos ir tiesos“. Šios stovyklos atstovai skelbia, kad nepriimdami visų pabėgėlių išduodame pamatines Europos vertybes. Kitoje yra tie, kurie mano, jog priimdami visus, kas tik nori, ne tik išduosime tas vertybes, bet dar ir sukelsime pavojų pačiam ES egzistavimui.

Priklausyti pirmai stovyklai malonu ir naudinga. O tam, kuris mėgina apskaičiuoti ir numatyti naujojo „hunų antplūdžio“ pasekmes, lengva ranka segamos ksenofobo, retrogrado ar nacionalistinės atgyvenos etiketės.

Tačiau siūlyčiau neskubėti klijuoti šių etikečių savo tautiečiams ir įsiklausyti į kitas nuomones. Štai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas jau nerimauja dėl to, kad europiečių susipriešinimas pabėgėlių klausimu ima grėsti Europos skilimu, ir jei atlapaširdystės eksperimentas nebus skubiai sustabdytas, gali tapti nebeįmanoma atkurti bendros Europos erdvės.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere ragina skubiai uždaryti Šengeno erdvės sienas, nes Europa, pasak jo, ne guminė ir negali priimti visų norinčiųjų. O juk į Europą, Jungtinių Tautų duomenimis, susiruošė apie 10 mln. Artimųjų Rytų gyventojų. Ir tai tik pirmas, ne paskutinis srautas...

Yra ko išsigąsti. Ir tikrai ne lietuviai dėl to kalti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"