TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Be šeimos

2008 05 29 0:00

Kas yra šeima? Atrodo, dar taip neseniai didžioji visuomenės dalis net nebūtų apie tai susimąsčiusi. Šeima atsirasdavo, žmonėms susituokus, o iširdavo, jiems išsiskyrus. Paprasta, aišku, konkretu. Tačiau užteko Seime parengti ŠEIMOS POLITIKOS KONCEPCIJĄ, ir mūsų smegenys susijaukė. Kodėl?

Kaip visada kaltas Seimas. Koncepcija šeimą apibrėžia kaip "sutuoktinius ir jų vaikus (įvaikius), jeigu jų yra". Viskas tarsi ir gerai, ar ne? Tad iš kur tokia pasipriešinimo audra?

Dalis kritikų viešai ar slapta atstovauja požiūriui, kad Seimas netrukus turės pripažinti vienos lyties asmenų santuokas. Tačiau šito nenori didžioji dalis rinkėjų ir neleidžia mūsų Konstitucija. Taigi bent kol kas apie tai galime pamiršti. Ir vis dėlto Šeimos koncepcijos kritikai bent jau iš dalies yra teisūs.

Dabar kas trečias vaikas Lietuvoje gimsta be tėvų santuokos. Ir ši tendencija toliau nesulaikomai stiprėja. Ar tai yra gerai? Manau, kad ne. Tačiau politikai tiesiog privalo atsižvelgti į realybę. Bandydami kovoti su šiuo blogu reiškiniu, politikai daro dar didesnį blogį. Jie nuskriaudžia nekaltus vaikus.

Juk koncepcija kuriama tam, kad po jos eisiantys įstatymai padėtų šeimai. To neslepia ir autoriai. Vadinasi, nesantuokinių vaikų bus bandoma mažinti, sudarant geresnes sąlygas susituokusioms šeimoms, taigi ir jų vaikams. Diskriminacija akivaizdi. Užuot padėjusi labiau pažeidžiamiems visuomenės nariams, valstybė ruošiasi elgtis priešingai.

Girdėjau koncepcijos autorių pasiteisinimus, kad parama "kitiems" vaikams apibrėžiama kituose, ne šeimos įstatymuose, tačiau tai negelbsti. Kam tada kurti paramos šeimai koncepciją, jeigu ji niekuo neišskirs šeimos iš kitų vaikus auginančių darinių? O atsižvelgiant į vaikus - išskirti nevalia. Tai būtų netgi nekrikščioniška.

Bus globojama šeima ne tiek dėl vaikų, kiek dėl dviejų žmonių - vyro ir moters - sąjungos? Bet ar to tikrai reikia? O jeigu reikia, tai ar taikant finansines lengvatas ir kitas privilegijas? Juk tada susiklostys paradoksali situacija. Šitos geros šeimos nebus skatinamos turėti vaikų, nes kūdikio gimimas turėtų sulyginti jas su nepilnomis ir iširusiomis šeimomis, vien todėl, kad nebūtų pažeistas vaikų lygybės principas.

Taigi politikai padarė didelę klaidą ir tik įdavė galingą propagandos ginklą žmonėms, kurie yra apskritai nusistatę prieš šeimą kaip vertybę.

Dabartinėje mūsų situacijoje reikia ne šeimos, o vaiko įstatymo. Turiu galvoje gerą, konceptualų įstatymą, kuris užtikrintų lygią apsaugą visiems Lietuvos vaikams. Ir kuris skatintų ne tik vaikus gimdyti, bet ir auklėti juos gerais žmonėmis.

VAIKAS YRA ŠEIMA - taip būtų galima paradoksaliai suformuluoti. Juk kiekvienas vaikas gimdamas nusipelnė turėti šeimą! Kiekvienas vaikas nusipelnė turėti mamą ir tėtį, nes taip užprogramuota jo pasąmonė. Tačiau jeigu kuriam nepasisekė augti pilnoje šeimoje, valstybės pareiga padaryti taip, kad jis kuo mažiau tai pajustų.

Žinoma, nereikia įstatymų, kurie skatina mamas gimdyti nesantuokinius vaikus dėl didesnės valstybės paramos. Reikia tiesiog perskirstyti prioritetus. Juk vaikas yra pati aukščiausia vertybė, kurios negali užgožti jokia kita.

Tad politikai, jeigu jie dar nori būti demokratai, o ne visuomenę moralizuojantys valstybininkai, dabar turėtų stabtelėti ir prieš Seimo rinkimus suformuluoti aiškius ir paprastus pasiūlymus visais aistras keliančiais klausimais. Kaip bus remiami vaikai? Kaip šeimos? Pagaliau - kokia įvairių partijų pozicija dėl abortų? Ir taip toliau.

Jeigu bent svarbiausios politinės jėgos įstengtų raiškiai artikuliuoti savo pažiūras ir pasiūlymus, Seimo rinkimai iš tikrųjų taptų ne tik įdomūs, bet ir naudingi.

O mums visiems reikia suvokti, kad šeimą ištikusi krizė labiausiai pažeidžia vaikus. Kvaila net ginčytis - darnios šeimos yra visuomeninis gėris. Todėl jas reikia palaikyti ir skatinti. Tačiau jokiu būdu ne diskriminacinėmis priemonėmis. Čia galėtų būti ir nemokama (ar bent iš dalies kompensuojama) psichologinė pagalba prasidėjus konfliktams, ir kiti šeimos darną išsaugoti padedantys dalykai.

Padėti galbūt gali ir diskusija visuomenėje apie šeimos svarbą. Ar turi ribas mūsų pasirinkta asmeninio išsilaisvinimo kryptis? Ir kaip atrodys visuomenė, kurioje šeima taps likvidi, trumpalaikio ar net vienkartinio naudojimo, kaip ir meilė bei visi kiti šiuolaikiniai dalykai?

DELFI

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"